Išgyventi 90-ieji LRT

Kaip ir visuomenė sovietmečiu, taip ir LTSR valstybinis akademinis dramos teatras buvo valdomas pagal partijos direktyvas, kūrė propagandinius spektaklius, jame zujo KGB darbuotojai, o ir pats pastatas buvo rekonstruotas taip, kad tiktų partijos suvažiavimams. Tačiau 1990-aisiais atėjo laikas, kai pasidarė aišku, kad tiek politinio marazmo, tiek atgyvenusios akademinės vaidybos laikas eina į pabaigą ir reikia pokyčių. Susikūrė Sąjūdis ir Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, o teatras po ilgų peripetijų gavo naują meno vadovą Joną Vaitkų. Jis ne tik kūrė kitokius spektaklius, bet ir įgyvendino administracinę reformą. Vienu metu buvo atleista daug žinomų aktorių, tarp kurių buvo Vaiva Mainelytė, Vytautas Tomkus, Saulius Siparis ir kt. Tuo pačiu metu Rimas Tuminas įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, į kurį perėjo dalis Akademinio dramos teatro aktorių. Teatrologai šį momentą yra pavadinę beprecedenčiu Lietuvos teatro istorijoje.

Dokumentinės dramos kūrėjai sėda prie archyvinių dokumentų, anų laikų spaudos, spektaklių įrašų, imasi kalbinti to meto liudininkus. Kaip vyksta demokratijos formų paieška teatro gyvenime? Kaip jaučiasi aktoriai, praradę ne tik darbovietę, bet ir gyvenimo būdą? Ar taip paprasta nerti į gariūnmečio verslus? Ar tam, kad teatro žmonės susitartų, vėl reikia valdžios įsakymų?

Režisierius Paulius Tamolė
Dramaturgas Rimantas Kmita
Dramaturgo asistentė Julija Kulevičiūtė
Garso režisierius Ramūnas Jasutis
Garso įrašų režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė
Garso medijos konsultantė Rūta Dambravaitė
Prodiuserė Rasa Kregždaitė
Protokolus skaito Jurga Kalvaitytė, Miglė Polikevičiūtė, Toma Vaškevičiūtė, Kęstutis Cicėnas, Laurynas Jurgelis, Marijus Mažūnas , Gediminas Rimeika, Vainius Sodeika, Arūnas Vozbutas.

Šio pasakojimo ašis yra pirmojo Lietuvoje homoseksualų klubo „Men’s factory“ įkūrimas ir vystymasis. Pasakojimas sukuriamas įsivaizduojant galimus konkrečios nakties įvykius ir naudojant žmonių patirtis legendiniame Vilniaus klube. Atskleidžiamos ne tik klubo kūrimosi peripetijos, bet ir tuo metu vykusios mafijos reketavimo istorijos, Lietuvos policijos darbas, saugant homoseksualų bendruomenę nuo smurtaujančių homofobų. Aktorius Gytis Ivanauskas interviu pasakoja apie dalyvavimą „Pride“ parade, apie pirmą kartą, kai atvirai kalbėjosi su tėvais. Ši radijo drama svarsto individo laisvės problemą valstybės kontekste – kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuva tapo nepriklausoma, tikrasis laisvės suvokimo ir savęs pažinimo procesas tik prasidėjo. Kodėl vieniems žmonėms buvo lengviau, jie ėjo tiesiai į savo svajonę: mylėti laisvai, nesigėdyti savo seksualinės tapatybės, o kiti dar ilgai gyveno baimėje ir slėpė savo homoseksualumą? Ką šių skirtingų požiūrių ir istorijų buvimas pasako apie pačia Lietuvos visuomenę – ar po trisdešimties metų esame pakankamai atviri sau ir kitiems?

Režisierė Julija Šatkauskaitė
Dramaturgė Edita Puskunigytė
Garso režisierius Raimundas Paulauskas
Garso įrašų režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė
Muzikinė kompozicija Sure Fang
Garso medijos konsultantė Vaida Pilibaitytė
Prodiuserė Rasa Kregždaitė
Vaidmenis kuria: Kęstutis Cicėnas, Gediminas Rimeika, Julija Šatkauskaitė, Arūnas Sakalauskas, Mindaugas Jusčius, Arūnas Vozbutas, Paulius Tamolė, Vainius Sodeika, Marijus Mažūnas, Toma Vaškevičiūtė, Vygandas Vadeiša.

Moteris – mama leidžiasi į prisiminimus iš laiko, kai gimė Lietuva, ir papasakoja savo gimdymo istoriją. Ji – ne viena, tai mes visos, mūsų gimimo, gimdymo istorijos, bendra atmintis. Kiekviena įsileidžia į be galo intymų pasaulį, į savo istoriją ir atskleidžia tų laikų jaudulį, euforiją, baimę, drąsą. Moterų balsai vienas kitą papildo, kartais prieštarauja, galiausiai persipina ir tarsi susilieja į vieną – girdime Nepriklausomybės kūdikių atsiradimo istoriją.
Režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Dramaturgė Lina Laura Švedaitė
Garso režisierius Ramūnas Jasutis
Kompozitorė Karolina Kapustaitė
Garso medijos konsultantė Rūta Dambravaitė
Prodiuserė Rasa Kregždaitė
Vaidmenis kuria: Diana Anevičiūtė, Neringa Bulotaitė, Monika Bičiūnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Birutė MAR, Nelė Savičenko, Ramunė Skardžiūnaitė

Linai Lietuvos teritorijoje auginti jau prieš 4000 metų ir įaugę į mūsų folklorą dainomis, mįslėmis ir patarlėmis, tarpukariu jie atnešdavo 29 proc. viso šalies biudžeto. 1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pereinant iš planinės ekonomikos į laisvą rinką, daug ką reikėjo sukurti iš naujo. Per pirmuosius penkiolika nepriklausomybės metų, Lietuvoje auginamų pluoštinių linų plotai susitraukė nuo 23 tūkstančių hektarų iki 14 tūkstančių hektarų. Dar po penkerių metų, 2010-aisiais jų bebuvo likę 12 hektarų. Dokumentinė radijo drama „Lino kančia“ leidžiasi į atsakymų kodėl taip nutiko, kodėl Lietuvoje išnyko linininkystė, paieškas.

Režisierė Agnė Matulevičiūtė
Dramaturgė Živilė Zablackaitė
Garso dizainerė Agnė Matulevičiūtė
Garso įrašų režisierius Adomas Koreniukas
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė
Garsą suvedė Raimundas Paulauskas
Režisūros konsultantas Gediminas Rimeika
Garso medijos konsultantė Vita Ličytė
Prodiuserė Rasa Kregždaitė

Vaidmenis kuria: Monika Bičiūnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Elzė Gudavičiūtė, Vita Ličytė, Miglė Polikevičiūtė, Remigijus Bučius, Mindaugas Jusčius, Gediminas Rimeika, Ramutis Rimeikis, Arūnas Sakalauskas, Arūnas Vozbutas.

Dainas atlieka Laurita Peleniūtė, Oki Kano ir Rumiko Kano-Rekpo.