Per džiazo istoriją traukiniu A LRT

Bebopas nėra tiesiog stilius. Penktasis dešimtmetis yra moderniojo džiazo eros atskaitos taškas. Tuo metu džiazas atsiskiria nuo šokių aikštelių ir kuriamas kaip grynoji, klausymui skirta muzika. Nauji horizontai, nauja laisvė pavirsta naujais apribojimais, bet džinas jau paleistas iš butelio - nuo šiol amžinas taisyklių kitimas yra neatsiejama džiazo dalis. Ved. Laima Slepkovaitė

Antrojo pasaulinio karo metais džiazas buvo suvokiamas kaip nacionalinė JAV muzika, ir daugiau nei tai - kaip demokratija, atsispindinti skambesy. Svingo orkestrai, vienijantys juodaodžius ir baltaodžius, nešė lygybės idėją, o jų muzika palaikė tautos dvasią sunkiu laikotarpiu. Tačiau karo situacija reikalavo taupumo (taip pat ir muzikoje), muzikantų federacijos streikas paveikė radijo eterio ir įrašų turinį, o neišsipdžiusi rasinės lygybės viltis pastūmėjo naują juodaodžių kūrybos formą - bibopą, kuris oponavo svingui, ir kartu rėmėsi juo, perprasmingo džiazą, ir tuo pačiu įtvirtino jo esmingus bruožus. Ved. Laima Slepkovaitė

Autoritariniai režimai nemėgsta laisvos saviraiškos. Džiazas - populiarus priešas, neįtikęs nė vienam jų. Artėjant Antrajam pasauliniam karui jis įkyria rakštimi nacistiniame bloke. Nepaisant labai aktyvių pastangų, uždrausti svingo ir improvizacijos Trečiajame Reiche nepavyko. Ved. Laima Slepkovaitė

Didžioji depresija, galbūt, ir nepaskatino svingo klestėjimo, bet ir neįstengė sukliudyti jam. Prislėgtame ekonominio nuosmūkio pasaulyje naujoji muzika, naiviai idealizuota kaip primityvi kūryba, afroamerikiečių folkloras, išaugo į autonomišką meną bei įžengė į koncertų sales. Ved. Laima Slepkovaitė

Iš Naujojo Orleano džiazas ėmė plisti po JAV didmiesčius - Niujorkas, Čikaga, Los Andželas atvėrė naujai muzikai respektabilias aikšteles. Tačiau 1920 m. paskelbtas Sausas įstatymas gerokai pakoregavo žanro raidos kryptį. Pramogų verslui persikėlus į šešėlį ir atsidūrus mafijos rankose, naujoji muzika įgijo dvejopą reputaciją - maišto ir modernių laikų dvasios muzikos, ir kartu - tamsios nusikaltimo, instinkto, gyvuliško impulso sferos skambesio. Tai tapo kliūtimi džiazo kelyje į filharmonijas, ir kartu - jo patrauklumo paslaptimi. Ved. Laima Slepkovaitė

Pirmasis džiazo įrašas atliktas 1917 metais. Jį atliko baltaodžiai muzikantai, tad šis istorinis momentas smarkiai sukompromituotas ir sukomplikuotas įtemptos rasizmo persmelktos situacijos. Kiek pagrįsta kritika, nukreipta prieš Nicko LaRoccos ansamblio kokybę ir koks tikrasis jų vaidmuo džiazo istorijoje? Kodėl italų imigranto pasiskelbimas džiazo išradėju mažiau etiškas, nei analogiški kreolų muzikantų pareiškimai? Ar įmanoma įvertinti Original Dixieland Jass Band vaidmenį ir indėlį be rasistinių tiesos iškraipymų? Vargu ar aš turiu atsakymų, bet mūšio laukas vertas apžvelgimo. Ved. Laima Slepkovaitė