„Prisiminus auksines dešimtojo dešimtmečio viltis, kai žlugo Sovietų Sąjunga, susivienijo Vokietija, pradėjo plėstis ES, Pietų Afrika išsivadavo iš apartheido, buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas Šiaurės Airijoje, ir viskas įvyko be kraujo praliejimo, tai, kuo pavirto pasaulis, atrodo gerokai liūdniau, o dabar ateitis atrodo ne tik liūdna, bet ir daug blogesnė: JT Saugumo Taryba paralyžiuota, karo Ukrainoje pabaigos nematyti, o vilties, kad bus išspręsta Palestinos situacija, yra mažiau nei bet kada per pastaruosius 75-erius, kraujo permerktus metus". Plačiau apie tai, kaip neprarasti šviesesnės vilties, žvelgiant į vis pavojingesnį ir aršesnį pasaulį, – vedamojo skiltyje. Laisvės gynėjų dienai skirtą „Šeštadienio komentarą“ parengęs filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas pasidalins prisiminimais apie sausio įvykius, stebėtus iš už Atlanto. Giedrius Tamaševičius, peržvelgęs prancūzų katalikų spaudą, supažindins su prieštaringai sutikto Vatikano dokumento apie palaiminimus „Fidducia supplicans“ analize. Vaclavo Havelo knyga „Begalių galia“, cituota pirmoje laidos dalyje, kelia klausimą, o gal ta „šviesi ateitis“, kurią krikščionys perfrazuotų į Dievo karalystę, nėra tokia jau tolima, o priešingai, jau seniai čia, ir tik mūsų pačių aklumas ir silpnumas neleidžia mums pamatyti jos aplink mus ir mumyse?“ Tačiau lemiamais momentais silpni ir beginkliai, nes nieko kito neturi, susikabina rankomis ir dainuodami apgina laisvę, kaip paskutiniame laidos puslapyje „Paraštės“ sako Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Kaip karų, terorizmo ir smurto akivaizdoje žmogui išsprūdę žodžiai: aš nežinau, kur tu esi, Dieve, bet tu, Dieve, žinai. Apie tai „Krikščioniškos minties“ puslapyje kalba čekų disidentas ir teologas Tomašas Halikas. Laisvės gynėjų dienos temas pratęs tėvas Antanas Saulaitis SJ, kalbėsiantis apie meilę Lietuvai iš arti ir iš toli, su džiaugsmo ir sielvarto prieskoniu. Laidos pradžioje - sekmadienio Evangelijos skaitinys, kuriame Jėzus pakviečia pirmuosius mokinius, tarp jų ir svyruojantį, karštakošį Petrą, kuris paradoksišku būdu taps uola, ant kurios Viešpats statys savo Bažnyčią. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.