„Vaikų stovyklose mėgstame dainuoti dainą „Vilioj pana sakalėlį“. Tai – labai graži baladė. Iš pirmo žvilgsnio – naivoka meilė gamtai. Bet kai susipažįsti su mitologija, susigaudai, kad sakalas yra negrįžęs kareivėlis, kad mylimasis negrįš kaip žmogus – dabar jis grįžta kaip sakalas. Tai primena Daumanto paskutinį laišką Nijolei“, – pasakoja poetas, teatro ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis. Pokalbis apie tai, kaip šiandien suvokiame laisvę – pirmoje „Muzikinio pastišo“ dalyje. Antrą laidos puslapį versime skambant simfoninei muzikai. Ved. Gerūta Griniūtė.