Vieta, kur turi galimybę save atpažinti kitame kūne, kitose aplinkybėse. Teatras nuo jo atsiradimo laikų buvo suprantamas kaip svarbus veikalas, kurio metu nutinka kažkas kitokio nei kasdienybėje. Prasidėjo nuo choro, vėliau papildyti aktorių rolėmis teatralai melsdavosi Dionisui prašydami malonės ir derlingumo. Melsdavosi du kartus per metus 30 000 žiūrovų talpinančiame Epidauro amfiteatre. Šiandien lipame per XXI amžių, šiandien teatrų daug daugiau, jis ir formų naujų įgavęs. Vieniems tai pašaukimas, kitiems darbas, tretiems atradimai, dar kitiems tai patys jie. Tačiau kaip jis kito ir kur augo, kaip į mūsų teatrų kasdienybę atėjo cenzūra ir jos nebuvimas, nepatogumas, kaip teatras tapo neiškreiptos tikrovės atvaizdu, kaip žiūrovai kuria teatrą? Į šiuos klausimus atsakysime susipažindami su nuolatiniais eksperimentais dvelkiančiu Artūro Areimos Teatru. Ved. Tomas Lukaševičius.