Paskutinį vasaros penktadienį į „Parodos paveikslėlių“ ciklo galeriją pakabiname paskutinįjį paveikslą. Jame – operos solistė Aušrinė Stundytė. Neseniai pasibaigęs ir 100-metį minintis Zalcburgo festivalis tarptautinės publikos dėmesį prikaustė R. Strausso operos „Elektra“ premjera, o joje dainuojančios lietuvės Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian pelnė išskirtinį pripažinimą. Tačiau Aušrinę Stundytę dažniausia matome panašiuose pastatymuose. Elektra, Salomėja, Renata, Katerina Izmailova ne sykį įkūnytos Aušrinės nepasižymi naivumu. Gaivališkumas, fiziškumas, drąsa scenoje atskleista žymių režisierių, ekspresijos dainininkė siekia ne tik operoje, bet ir tapyboje. Kuo nužymėtas laidos herojės kelias į XX amžiaus operą, ką pasakoja žiaurūs, ribinių situacijų personažai? O koks pačios Aušrinės kelias į sceną ir kaip ji jaučiasi dabar? Ką reiškia jos pačios laidos pabaigoje pasakyta frazė apie liepto galą muzikoje? Ved. Julijus Grickevičius