Šios laidos herojus, režisierius Gediminas Šeduikis teigia, kad režisierius turi būti nematomas. Kilęs iš muzikų šeimos, pradėjęs nuo fortepijono studijų, teatre jis atsidūrė kaip studentas, pagal išimtį ateinantis pasipraktikuoti prie fortepijono. Dabar jis - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro režisūros tarnybos vadovas, mums dar žinomas iš Vilnius City Opera pastatymų, darbų su Klaipedos muzikiniu teatru ir gausybės renginių, tarp kurių ir Auksinių scenos kryžių ceremonijos. Pradedame nuo paties Gedimino portreto, kas jį sudaro tiesiogine ir perkeltine prasme ir kodėl teatre rengtis juodai tiesiog praktiškumo ženklas? Kaip visą gyvenimą ugdomas gebėjimas bendrauti su visais spektaklio proceso dalyviais ir koks santykis su dirigentu? Ved. Julijus Grickevičius