Atimk širdies troškimus ir nebelieka žmogaus, kaip asmenybės.  Kai Dievas mus pakviečia pas save, turime trumpam palikti savo troškimus už durų. Lyg kokiame karantine.  Ir toks momentas, mums yra labai nejaukus. Nemalonus. Skausmingas, sakyčiau. Atrodo, lyg kažkas mumyse yra kviečiamas mirti.  Galite paremti: https://contribee.com/sventas-laikas