XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą. Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas nebūtinai vertintinas kaip išimtinai neigiama būsena ar problema, kurią reikia išspręsti. Tokie filosofai kaip S. Kierkegaard’as ir M. Heideggeris parodė, kad nerimas yra svarbus žmogiškosios egzistencijos aspektas, netgi savotiški vartai į autentiškos savasties atradimą. Bėgdami nuo nerimo, tik atidėliojame neišvengiamą akistatą su esminiais būties klausimais apie mirtį, baigtinumą, savo bendruomeninę prigimtį. Kaip atskirti šį egzistenciškai svarbų nerimą nuo perdėto nerimavimo, kuris kamuoja šiuolaikinius žmones? Apie tai – pokalbis su J. Grigu. Ved. Simas Čelutka