„Galvoju: O! Šiandien dar riekia eiti groti, laukia pirma pamoka ar repeticija su kameriniu ansambliu – reikia nusiprausti po ilgos kelionės. Ir tada nueini į dušą, įsijungi vandenį ir suvoki, kad stovi su visais drabužiais po dušu“, – prisiminusi studijų laikų gastroles pasakoja Diuseldorfo simfoninio orkestro altininkė Augusta Romaškevičiūtė. Kalbamės apie kelionių alkį, koncertus, norą pažinti kitus kraštus ir siekį skleisti kilnią muzikos misiją. Kokie keliai ją nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos. Ved. Gerūta Griniūtė