Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Koks yra kultūros žmonių vaidmuo, ar jis gali būti reikšmingas? Laidos svečias - humanitarinių mokslų daktaras, Emmanuelio Levino centro steigėjas, leidyklos Hubris įkūrėjas, buvęs kultūros ministrės patarėjas, šiandien nepriklausomo Kauno knygyno Kolibris siela, filosofas Viktoras...

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Estijos lietuvis, komunikacijos ekspertas Vaidas Matulaitis. Su juo kalbamės apie pilietiškumą ir nuo vaikystės Vaidui skiepytą patriotizmą, sąsajas su Lietuvos prezidentu Aleksandru Stulginsiu, Talino žavesį, dvi mirtinas estų nuodėmes, 50 Estijos tylos atspalvių ir kodėl Vaidas taip gerai jaučiasi šiauriau nuo Lietuvos. Ved. Gerūta Griniūtė

Tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Ką toks pripažinimas atneša? Kuo išsiskiria šiandienė Lietuvos renginių rinka? Kokius pokalbius Aurimas laiko nusisekusiais? Ir kodėl taip mėgsta Nilsą Frahmą? Atsakymai į šiuos ir daug kitų klausimų – rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – vertėja ir literatūros agentė Urtė Liepuoniūtė. Su ja kalbame apie Suomijos kultūrinį gyvenimą, literatūrą ir kasdienybę darbuojantis literatūros agente. Ved. Marius Eidukonis Tilo Eckardt nuotrauka

LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorė, viena iš teatro „Atviras ratas“ kūrėjų Benita Vasauskaitė. Kas labiausiai kursto Benitos kūrybinę ugnį? Kiek vietos teatro pasaulis užima jos kasdienybėje? Ved. Gerūta Griniūtė

16metis smuikininkas Rokas Diržys – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kuris mėgaujasi grojimu scenoje, sėkmingai dalyvauja konkursuose ir tikisi groti su geriausiais orkestrais. Kaip prisijaukino jis smuiką, kas kelia didžiausią džiaugsmą ir ko nenorėtų daugiau patirti savo kūrybiniame kelyje - apie tai koncerto Sapiegų rūmuose išvakarėse Rokas Diržys pasakoja rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams šaltiniu. Vrublevskių biblioteka - tikras lobynas, jos fondą sudaro daugiau kaip 3,7 mln. dokumentų, iš jų senų ir retų spaudinių – 460 tūkst. Apie senąją literatūrą, bibliotekos pokyčius ir saugomas...

„Kiekvienas muzikantas svajoja groti per šimtą koncertų per metus“, – sako pianistas Vytis Šakūras, pastaraisiais metais nuolatos gyvenantis „ant lagaminų“. Itin retai Lietuvoje koncertuojantis muzikas šiuo metu ruošiasi koncertui su styginių kvartetu „Mettis“. Pokalbis apie intensyvią darbotvarkę, turtingą Vokietijos klasikinės muzikos sceną, politinius šiandienos posūkius ir sporto iššūkius, kurie padėjo suprasti, kad ribų žmogus neturi. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - meno vadybininkas Gintautas Kėvišas. Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su aktoriumi ir visuomenininku Mariumi Čižausku apie bendruomenės telkimą, neįprasto formato renginius ir poreikį į viešumą kelti sudėtingus klausimus. Ved. Urtė Karalaitė

Kas žmogui tampa svarbiausia, kai gyvenimas, regis, slysta iš po kojų? Kuo kvėpuoja kūrėjos širdis ir kaip savo kuriamais kostiumais bei scenografija ji tampa įkvėpimu kitiems? Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – urbanistė Justina Muliuolytė. Su ja kalbame apie urbanisto darbo kasdienybę, šios profesijos išskirtinumą ir sritis, kurias ji apjungia. Ved. Marius Eidukonis

„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką...

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – atlikėja Liucija Vaicenavičiūtė. Su ja kalbame apie kūrybą, iš folkloro atkeliaujančias dainas ir šiek tiek apie... neuromokslus Ved. Marius Eidukonis

Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT, kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelia arba link jo. Tai pabrėžė LMTA pirmojo kurso studentas, įvairių nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Gabija Narušytė

Vienintelė Lietuvoje laidotuvių vedėja Birutė Ambložiejė sako, kad mirtis yra geriausia mūsų draugė ir tikrai nepamiršta nė vieno. Svarbu pasiruošti susitikimui su mirtimi, tačiau ne mažiau svarbu ir gyventi. Atsakingą ir kilnią misiją pasirinkusi Birutė sako, kad būtent šioje veikloje, gebėjime padėti žmonėms susitaikyti ir paleisti, ji mato didžiausią prasmę. Ved. Gerūta Griniūtė

Filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą režisierė, teisininkė Ieva Rasimaitė teigia, jog jeigu filmas būtų vaidybinis, jis tikrai būtų politinis trileris. Kas paskatino ją imtis šio projekto? Su kokiais iššūkiais susidūrė svarbiausio šalies dokumento kūrėjai? Kodėl tokią svarbią vietą jos gyvenime užima ir muzika? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė.

„Lietuvos moterys - vienos stilingiausių pasaulyje. Ir apskritai, geriau eksperimentuoti su išvaizda negu nieko nedaryti“, - sako stilistas Kęstas Rimdžius. Rubrikoje „Be kaukių“ jis pasakoja savo profesijos istoriją, keliones, muziką bei... kritikuoja moterų norą būti tobulomis. Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ – blyksnis iš Prancūzijos, Provanso Ekso. Ten sutikta meno kuratorė Neringa J. Miller atskleidžia, kaip per meilę menui, norą semtis žinių Londone, kvapą gniaužiančią praktikos patirtį Paryžiuje ir sutiktą meilę ji liko gyventi Prancūzijoje. Šiandien ji – aktyvi kultūros puoselėtoja, kartu su vyru gyvenanti Prancūzijos kaime ir teigianti, kad tiki kultūros decentralizavimu, nes kultūrą randame visur. Ved. Gerūta Griniūtė

Viena aktyviausiai šiuolaikinės juvelyrikos lauke veikiančių viduriniosios kartos menininkių Eglė Čėjauskaitė-Gintalė jau yra surengusi dešimtis parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbai dovanojami karaliams, tačiau net ir įsiliejusi į pasaulinį meno lauką lieka ištikima savo gimtajai Žemaitijai, jos žmonėms ir jaukiems vaikystės prisiminimams, kas sugula taip pat į jos įvairialypį juvelyrikos meną. Eglė Čėjauskaitė-Gintalė – rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Gabija Narušytė

„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tikrą audrą soc. realizmo dailėje sukėlusios kartos tapytojo, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mano tyrimas – apie nereikalingus žmones“, – pasakoja istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė. Ką tik išleista jos disertacijos pagrindu parašyta knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“, kurioje aptariama paliktų vaikų situacija sovietų okupacijos metais. Apie sistemos požiūrį į paliktuosius, vis dar stigmatizuotą žvilgsnį į socialinės tvarkos neatitinkančius žmones ir iššūkius vykdant tyrimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – du stalo žaidimų entuziastai Dmitrijus Babičius ir Tadas Kastanauskas. Ved. Marius Eidukonis

„Galvoju: O! Šiandien dar riekia eiti groti, laukia pirma pamoka ar repeticija su kameriniu ansambliu – reikia nusiprausti po ilgos kelionės. Ir tada nueini į dušą, įsijungi vandenį ir suvoki, kad stovi su visais drabužiais po dušu“, – prisiminusi studijų laikų gastroles pasakoja Diuseldorfo simfoninio orkestro altininkė Augusta Romaškevičiūtė. Kalbamės apie kelionių alkį, koncertus, norą pažinti kitus kraštus ir siekį skleisti kilnią muzikos misiją. Kokie keliai ją nuvedė į Vokietiją? Ką...