Šis pokalbis apie istorinės atminties kontekstus pratęsia praeitos laidos temą – „Ar įmanomas teisingumas muziejuje?“ Politinė galia ir teisė į nacionalinį istorinį palikimą, radikali restitucija ir reprezentacijos galimybių įvairovė, nusipelniusio žmogaus vardo suteikimas ir negarbingo vardo atšaukimas – visa tai neretai provokuoja aštrius klausimus ir nelengvus atsakymus. Vis dėlto ar tikrai šiandienos visuomenės turi eiti moraliniu teisingumo atstatymo keliu? Konfliktų nesiekiančios šalys paprastai yra linkusios susitarti gražiuoju. O kai gražiuoju susitarti nepavyksta, teismai lieka vienintele išeitimi ieškant sprendimo. Savo ruožtu, retoriniai reikalavimai atpirkti skriaudą niekur neveda – puikiai suprantame, jog kuo gilyn „lįsime“ į praeitį, tuo mažiau teisingumo ten rasime. Todėl šiuolaikiškas komunikacinis požiūris į paveldo vertybes siūlo rūpintis ne istoriniu teisingumu, bet dabarties procesais ir šiandienos visuomenių vertybėmis. Laidos pašnekovas – VU Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas. Ved. Skaidra Trilupaitytė