Istorikas Rimvydas Petrauskas Vilniaus universiteto rektoriumi tapo pasaulį užklupusios COVID pandemijos pradžioje, kai mokslo ir studijų institucijos „matavosi“ šviežią nuotolinės komunikacijos formatą. Ukrainoje prasidėjęs karas taip pat palietė kaimyninių valstybių ir jų universitetų kasdienybę. Ilgametės žinių patikimumą ir „žinojimo stabilumą“ laiduojančios organizacijos neišvengiamai reaguoja į sudėtingus dabarties pokyčius. Laidoje kalbamės apie tai, kaip mus keičia nauji skaitmeninės...

Kompleksiški šiuolaikinio meno kūriniai gimsta kai menininkai veikia kaip „didžėjai“ ir „daugiakovininkai“. Bendradarbiaujant svarbus tiek menininko-autoriaus, tiek ir kūrinyje dalyvaujančių kitų žmonių indėlis, bendruomenių kūrybiškumas, o taip pat ir kitų menininkų darbai. Kartais kūrybos procese atsiranda netikėtumų, nenumatytų sunkumų, o eksperimentiniai projektai gali pasisukti visai ne taip, kaip buvo suplanuoti. Menas, kuriamas su bendruomenėmis, kūryba, gimstanti ne vienumoje, o...

Šis pokalbis apie istorinės atminties kontekstus pratęsia praeitos laidos temą – „Ar įmanomas teisingumas muziejuje?“ Politinė galia ir teisė į nacionalinį istorinį palikimą, radikali restitucija ir reprezentacijos galimybių įvairovė, nusipelniusio žmogaus vardo suteikimas ir negarbingo vardo atšaukimas – visa tai neretai provokuoja aštrius klausimus ir nelengvus atsakymus. Vis dėlto ar tikrai šiandienos visuomenės turi eiti moraliniu teisingumo atstatymo keliu? Konfliktų nesiekiančios šalys...

Didiesiems pasaulio muziejams šiandien iškyla svarbios etinės dilemos, kai kalbama apie restituciją – neteisėtai ar nelabai švariais būdais įsigytų kūrinių grąžinimą į kilmės šalis. Karštai diskutuojama, ar Londone esantis Britų muziejus turi grąžinti Graikijai 1916 m. imperinės vyriausybės iš Elgino grafo įsigytas Akropolio Partenono skulptūras. Valstybių vadovai, diplomatai, muziejininkai nuomones apie tai reiškia ne vieną dešimtmetį; 2021 m. lapkritį UNESCO Tarpvyriausybinis kultūros...

Religijos ir visuomenės santykis visuomet reiškiasi konkrečiame istoriniame laike; jis kinta priklausomai nuo politinių bei kultūrinių tradicijų. Tarkime, JAV valdžia religijos nereguliuoja, o štai Lietuvoje valstybė specifiniu būdu kišasi į religinį gyvenimą, nors pačios religijos ir neapibrėžia (tiesa, žinomas nesenas atvejis, kai mūsų valstybės institucijos mėgino tą padaryti). Tik ar valstybė ir politikai turėtų spręsti apie religinių nuostatų teisingumą? Šiandien ne veltui daug kalbama...

Žmogaus pažinimą lydinčios dilemos jau maždaug nuo XVII a. atspindi „proto“ arba „jausmų“, subjektyvumo arba objektyvumo prioritetus. Mes reflektuojame ir savo suvokimą, ir jo ribotumą. O filosofai ir psichologai nuolat aiškinasi, kokiais būdais sofistikuotą intelektą ir jausmus turintis Homo Sapiens tiria ne tik savo rūšies, bet ir kitų būtybių pojūčius. Ar mūsų sąmonė kyla iš jutimų? Ir ar fizinis skausmas yra tiesiog biologinis refleksas ar emocija? Kas yra empatija? O meilė? Apie visa tai...

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie kultūros politikos pokyčius: kaip užtikrinti tęstinį kultūrinių procesų finansavimą? Kaip keičiasi vyriausybių bei šalių prioritetai pandemijos ir klimato kaitos fone? Kaip išspręsti vis dažniau iškylančius pragmatinio požiūrio ir vertybinio kultūros politikos (ne)suderinamumo klausimus? Menas ir geopolitika, integruotas paveldas ir vietos kultūrinės bendruomenės, pastarųjų tapatumą liudijančių objektų išsaugojimo galimybės riboto finansavimo akivaizdoje...

Greitas ir lėtas keliavimo būdai, tolimosios tarptautinės išvykos ir vietinės iškylos, transporto priemonių decentralizacija ir naujas centralizuotų sistemų poreikis – tai temos, kurios šiandien rūpi tiek urbanistinio planavimo specialistams, tiek ir tiems, kurie atsakingai renkasi vieną ar kitą susisiekimo priemonę - automobilį, traukinį, lėktuvą… Kaip keliausime ateityje ir kokiais būdais globalūs pokyčiai jau dabar keičia kelionių įpročius? Kurios kelionių priemonės atrodo vis dar...

Šiandien, ko gero, visi tikime mokslo pasiekimais, pasikliaujame mokslininkais, o mokslo patikrintos objektyvios faktinės tiesos įgauna Autoriteto pavidalą. Žinome ir tai, jog patys mokslininkai užsiima ne tik siauros srities tyrimais ir racionalaus žinojimo sklaida, bet ir socialinio mokslo prestižo kūrimu. Kartais netgi atrodo, jog kuo labiau to prestižo siekiama, tuo didesnis susipriešinimas randasi pačiame sociume, diskutuojant aštriais nūdienos mokslo atradimų ar mokslo politikos...

Reikšmingą meno muziejų neretai įsivaizduojame kaip sostinės senamiestyje stūksančius fligeliais apsuptus rūmus. Ne paslaptis ir tai, jog kai kurie didieji Lietuvos muziejai turi ne po vieną padalinį, esantį ne viename mieste; taigi vieno statinio ir vientisos kolekcijos vaizdinys gali būti apgaulingas. Savo ruožtu, kultūrinėse diskusijoje aiškinamasi apie skirtingas kolekcijas priglaudusių institucinių padalinių tolimesnės veiklos kryptis, ginčijamasi ir dėl oficialių iškabų. Tai –...

Kaip šiandien dokumentuojama tikrovė ir kokios yra vaizdo redagavimo ribos? Ką žvelgdami į spaudos fotografiją galime pasakyti apie žurnalistų ir redaktorių etikos gaires bei cenzūrą? Ar fotožurnalistai savo temas atranda įdėmiai žvelgdami į kasdienybę, o galbūt visuomenei svarbūs reiškiniai bei netikėti įvykiai nuolat patys “pasibeldžia” į duris? Kodėl pagrindinis fotožurnalisto-tyrėjo darbo įrankis yra ne kamera ar rašiklis, bet liežuvis? Pokalbis su fotožurnalistu ir tyrėju Vidmantu...

Kokiais būdais mes stebime aktyvią pilietinę bendruomenę ir koks vaidmuo čia tenka pilietinę poziciją turintiems sociologams? Kodėl šiuolaikinėse visuomenėse kyla protestai ir kokiu būdu juos tiria socialiniai mokslai? Ar gali būti objektyviai ir nešališkai analizuojami tokie reiškiniai kaip įnirtusi minia ir pikti riaušininkai? Kokią vietą šiuose tyrimuose užima apklausos ir kiti socialinių mokslų metodai? Apie tai kalbamės su sociologe, VU Filosofijos fakulteto docente dr. Rūta...

Tiesioginė transliacija iš MO muziejaus: diskusija su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte apie kultūros politikos pokyčius ir į LKT atsinaujinimą šiandien nukreiptus menininkų, politikų ir visuomenės lūkesčius. Aptariame tvarios plėtros principus, taip pat domimės, kur mus veda nuolatinės reorganizacijos greitkeliai. Ved. Skaidra Trilupaitytė

Pirmojoje laidoje „Posūkiai ir perspektyvos“ kalbėsime apie technologijas, mokslą ir politiką. Kokiu būdu šiuolaikinės technologijos veikia ir perdarinėja mūsų visų pasaulį? Ar nacionalinės politikos strategai adekvačiai supranta globaliai paplitusiais įrankiais besinaudojančius vartotojus? Kas šiandien vyksta su nacionaline inovacijų politika ir kaip dirbtinis intelektas „prakalbinamas” lietuviškai? Apie tai kalbamės su VDU Informatikos fakulteto profesore, bendrovės „Tilde informacinės...