Dar pakankamai nauja ekonomikos mokslo šaka – elgsenos ekonomika – teigia, kad priimdami sprendimus, nesivadovaujame visišku racionalumu, tiksliau esame nuspėjamai neracionalūs. Pavyzdžiui, esame nekantrūs ir geriau renkamės vartoti šiandien, o ne ateityje gauti daugiau, neproporcingai daug reikšmės suteikiame mažai tikimybei, savo turtą vertiname brangiau nei jis iš tiesų vertas. Bet ar tai yra blogai? Daugiau apie (ne)racionalumą, taip pat kaip elgsenos ekonomikos principai taikomi viešojoje politikoje ir kodėl skurde gyvenantiems žmonėms taip sunku iš jo išbristi, pasakoja elgsenos ekonomiką besidomintis Linas Nasvytis, Niujorko universiteto profesoriaus Paul Romer komandos tyrimų analitikas. Ved. Sigita Vegytė