Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas. Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus...

Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės normų. Apie šiuos bandymus ir mokslininkams kylančias abejones pasakoja VU Medicinos fakulteto sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro mokslininkė Margarita Poškutė. Kas lėmė, kad JAV universitetai - vieni geriausių pasaulyje? Apie prestižinių...

Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų. To priežastis gali slypėti jų genome, mano VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkės, tyrinėjančios Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomą. Jos siekia išsiaiškinti, kuo šių žmonių genomas galėtų būti ypatingas, kaip jis lemia...

Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė. Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno...

Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė. Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas...

Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus. Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo. Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio,...

Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris. Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje...

Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje. Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį, kuris efektyviai surinktų į jūrą išsiliejusią naftą. Apie šią inovaciją pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Tatjana Paulauskienė. Fizikai teigia radę potencialius ženklus, liudijančius apie penktąją gamtos jėgą. Apie tai rubrikoje „Va...

Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius. Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo...

Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti koronavirusą? Kita tema - socialinių duomenų mokslas. Ar galima pagal Google paieškos duomenis nustatyti virusų protrūkius ir kodėl algoritmai dažnai diskriminuoja pagal lytį ar rasę? Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - naujas šalies mokslininkų...

Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė. Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją? Apie tai pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Aelita Skaržauskienė. Pokalbis su 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. Pašnekovai – Fizinių ir technologijos mokslų centro...

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė 2020 m. Lietuvos mokslo premija apdovanota už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“. Su mokslininke kalbamės apie literatūros socialumą, mokėjimą skaityti, besikeičiančias rašytojų kartas bei sovietmečio literatūros tyrimus. Taip pat laidoje apie keistus, stebinančius ir ilgaamžius jūros gelmių gyvūnus. Ką mokslas apie juos žino šiandien ir kokių staigmenų...

Kokios medžiagos leidžia užkonservuoti senovinius raštus? Kaip kuriamas sintetinis kaulas? Apie tai ir daugiau pasakoja profesoriai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva, už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose“ apdovanoti 2020 m. Mokslo premija. Apie akademinę kariškių veiklą, tokių darbų mokslinį objektyvumą ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų strateginę komunikaciją kalba kpt. Vytenis Miliušas. Ved. Karolina Panto

NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį. Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas. Kuo ypatingi ultratrumpų impulsų lazeriai? Pasakoja FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, su kolegomis pelnęs 2020 m. Lietuvos mokslo premiją. Ved. Simonas Bendžius

Kosminiai karai jau vyksta – kuriami ir netgi išbandomi ginklai, nukreipti prieš kosmose skriejančius palydovus. Ir tai kelia daugybę etinių ir teisinių problemų. Apie tai pasakoja MRU doktorantas, teisininkas Tomas Marozas. Kita tema – kaip aplinka, kurioje gyvename, veikia mūsų fizinę bei psichinę sveikatą? Tai VDU mokslininkai aiškinosi 15 metų vykdydami tyrimus Kauno mieste. Už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės...

Pokalbiai su 2020 m. Mokslo premijų laureatais. Pirmoji pašnekovė - LSMU mokslininkė prof. dr. Jurga Bernatonienė, apdovanota už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“. Su ja kalbamės apie vaistus, jų gamybą ir naudojimą ateityje. Taip pat domimės, kaip kuriamas skaitmeninis žmogus ir kam jis reikalingas? Apie tai pasakoja šioje srityje dirbanti Tilburgo universiteto doktorantė Julija Vaitonytė. Ved....

Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas...

Tarptautinės teisės tikslas, kad santykiai tarp valstybių būtų grindžiami ne jėga, bet taisyklėmis. Tačiau tarptautiniai įsipareigojimai dažnai pažeidžiami, kariniai konfliktai vyksta, o ir teisiniu neapibrėžtumu kai kurios valstybės neretai pasinaudoja, siekdamos strateginių tikslų. Vis dėlto, teisė padeda pasiekti ir teisingumo, o pastaruoju metu pastebima tarptautinės teisės humanizacija, kai daugiau dėmesio skiriama asmens apsaugai. Apie visa tai pokalbis su Vilniaus universiteto...

Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau? Kaip šviesa gali padėti gydytis sezoninę depresiją? Ar tai, kokios spalvos drabužius dėvime, gali atskleisti mūsų asmenybę? Ir, galiausiai, kokios spalvos yra ta garsioji socialiniuose tinkluose paplitusi suknelė - mėlyna ir juoda ar balta ir auksinė? Apie tai, kas yra spalvos, kaip jas suvokiame ir kokį poveikį jos turi mūsų emocijoms - fizikė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė ir Šveicarijos Lozanos universiteto...

Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės bent kartą savo gyvenime patiria trauminių išgyvenimų, susijusių su grėsme žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, artimojo netektis ar autoįvykis). Tačiau kai kurie žmonės dėl savo profesijos (kariai, gydytojai, policininkai) ar dėl socialinių aplinkybių (gyvena smurtaujančioje šeimoje) psichologinę traumą patiria nuolat ir daug sunkesnę. Pasak psichologų, kuo trauminė patirtis sunkesnė ir kuo ilgiau ji trunka, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susidurs...

Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis tik atvirais šaltiniais (kiekvienam prieinama informacija). Tų pačių atvirų šaltinių (kartais tik nuotraukos) užtenka įrodyti, kad tam tikrų šalių kariai dalyvauja konfliktuose (nors oficialiai tai neigia). Apie tai, kaip atsekami tokie dalykai, ko atsekti nepavyksta bei apie dezinformacijos pasekmes, pokalbis su atvirų šaltinių analitiku, Atlanto tarybos skaitmeninių...

Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius

Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimams Sausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame vieną iš jų – „Metų atradimas“. Laidos pašnekovai – trys šios kategorijos nominantai: Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius; Fizinių ir technologijos mokslų...