Apie SARS-CoV-2 virusą mokslininkai žino labai daug, bet ta informacija tik patvirtina, kad turime kuo labiau saugotis ir elgtis atsakingai visi, sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė. Laidoje mokslininkė paaiškina, kas yra žinoma apie imuninį atsaką, kada didžiausia tikimybė užkrėsti kitą, ar reikia nerimauti dėl viruso mutacijų ir ar galima užkirsti kelią kitų virusų protrūkiams. Ved. Sigita Vegytė

Pastaraisiais metais vykusius pokyčius maisto pramonėje dar labiau paspartino koronaviruso pandemija. Nuo naujų technologijų iki alternatyvių produktų gamybos - kaip šiandienos naujovės nulems tai, ką valgysime po keliasdešimties metų? Pokalbis su agro-maisto sektoriaus inovacijų įmonių vadovu Augustu Alešiūnu. Neseniai Kuršių mariose pastebėta ramada - anksčiau Lietuvoje oficialiai neregistruota žuvis. Šią viešnią atsitiktinai aptiko Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro mokslo...

Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto Nuo dvokiančių Amsterdamo kanalų iki Vaterlo mūšio tvaiko – ekspertų ir mokslininkų komanda siekia atkurti praeities kvapus, Europai būdingus nuo XVI a. iki XX a. pradžios.

Nors tekstilės pramonė kasmet auga, mokslininkai ir drabužių dizaineriai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra pagaminami tekstilės produktai ir kokį poveikį jie turės ilgalaikėje perspektyvoje. Vienas iš tvarių gaminių pavyzdžių - lietuvių sukurtos kojinės, į kurių sudėtį įeina ir vienas perdirbtas plastiko buteliukas. Kaip pavyko įgyvendinti šį sumanymą, papasakos idėjos autorės, prekės ženklo "Ūkai" sumanytojos Darija Ilevičiūtė-Zaveckienė ir Austėja Kazlauskaitė. KTU Gamybos...

Keliolika jaunų IT specialistų iš Nigerijos šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie čia atvyko su programa „Digital Explorers“, kurios tikslas – skatinti Lietuvos bendradarbiavimą su didžiausia Afrikos ekonomika Nigerija, siekiant skaitmeninės ekonomikos plėtros ir augimo abiejose šalyse. Tai lygiaverte partneryste ir abipuse nauda grįsto projekto pavyzdys. Vieni jo sumanytojų ir įgyvendintojų – Afrikos tyrimų ir konsultacijų centras „AfriKo“. Vilniuje įsikūręs Baltijos šalių centras...

1918 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje įkurta Užsienio reikalų ministerija, su šia diena prasidėjo ir šiuolaikinės Lietuvos diplomatijos istorija, kuri nenutrūkstamai veikia jau 102 metus. Į šiuos metus sutelpa daug įdomių faktų: Česlovo Milošo pranešimai, kurių skaityti subėgdavo visa URM, į Lietuvos diplomato automobilį pripiltas smėlis, lietuvių išeivių telegramomis užverstas Vatikanas bei diplomatų žmonų istorijos, kurios ne mažiau reikšmingos už jų vyrų. Apie Lietuvos diplomatijos istoriją...

Sveikatos priežiūros, kaip ir kitų sektorių, ištekliai riboti, todėl neretai institucijų vadovams tenka priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kurių ligonių gydymą finansuoti, o kurių ne. Atsakyti į tokius sudėtingus klausimus padeda sveikatos ekonomika. „Atrodo žiauru lyginti skaičiais, bet o kaip kitaip?“, – sako Barbora Butkutė, kuri šiuo metu Bolonijos universitete studijuoja Sveikatos ekonomikos ir vadybos magistrą. Ji laidoje daugiau pasakoja apie kriterijus, kuriais...

Kaip sumažinti socialinę atskirtį? Kaip padėti neišsivysčiusioms valstybėms augti? Kodėl apskritai tarp šalių yra toks didelis atotrūkis? Kodėl kartais korupcija yra naudinga? Kaip keli vaikams išdalinti lankstinukai gali padėti pagerinti jų mokymosi rezultatus? Šiuos ir dar daugiau panašių klausimų nagrinėja Vystymosi ekonomika (angl. Development Economics). Išsamiau apie tai laidoje pasakoja Gailius Praninskas, kuris neseniai baigė Masačusetso technologijų institute (MIT) Vystymosi...

Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego ir sapnų psichologas dr. Tadas Stumbrys. NASA zondas „Osiris-Rex“ vykdo istorinę misiją: nuskriejo prie asteroido, paėmė jo mėginį – ir dabar skrieja atgal į Žemę. Daugiau apie tai su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – naujienų portalo LRT.LT...

Šių metų rugsėjis - šilčiausias istorijoje. Kokius klimato pokyčius toliau prognozuoja mokslininkai ir kokią įtaką prognozėms turi dabartiniai įvykiai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija? Apie tai kalba Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius klimatologas Egidijus Rimkus. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įdiegtas simuliacinis žaidimas, farmacijos studentams leidžiantį praktiškai pajusti, ką reiškia dirbti vaistinėje. Kaip veikia šis žaidimas ir kokias naujas...

Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto Ko gali išmokyti kompiuterinis žaidimas „Minecraft“?

Ką apie mūsų istoriją ir laidojimo papročius byloja masinės kapavietės? Kodėl jos domina archeologus? Laidos pašnekovas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius sako, kad, jeigu galima nekasinėti masinių kapaviečių, geriau to ir nedaryti. Prie tyrinėjimų Napoleono karių masinėje kapavietėje Vilniuje bei I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinėje kapavietėje Panevėžyje dirbęs laidos pašnekovas pasakoja daugiau apie darbą čia ir ribą tarp mokslo ir etikos. Apie...

Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas. Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų...

Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims. Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta...

Galimybė pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą, žinios, reikalingos įmonėms, ir garantuota darbo vieta aukšto lygio pozicijoje, baigus programą. Taip trumpai galima apibūdinti studijas, kurias siūlo mokymų startuolis „Turing College“. Pirmoji jų studijų programa – duomenų mokslas. Daugiau apie „Turing College“ veiklą, kodėl ją įkūrėjai vadina alternatyvia aukštąja mokykla, duomenų mokslo specialistų poreikį ir kitokius mokymosi būdus pokalbis su įmonės vadovu Luku Kaminskiu. Ved. Sigita Vegytė

Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius Ignotas Domeika – vienas garsiausiu Ciles mokslininku, save vadines lietuviu ir Lenkijos pilieciu.

Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – privati lietuvių įstaiga, kurianti ir tobulinanti įvairias technologijas. Šioje laidoje – apie keletą jų. BPTI gynybos programos vadovas Simonas Dapkus bei vyriausiasis dizaineris Jonas Lekevičius pasakoja, kaip jų komanda padeda tobulinti povandeninius gynybinius dronus, kuriuos naudoja Lietuvos karinės jūrų pajėgos. O kokie BPTI užmojai kosmose ir ką naujo siekiama įnešti į mažųjų palydovų kūrimą? Pašnekovas – BPTI radijo dažnių komandos...

Kėdainių rajone esančioje Simo ir Vidos Šatkauskų „Garsios tylos sodyboje ir observatorijoje“ prie žvaigždžių galima priartėti stebėtinai arti. Kosmoso entuziastas Simas Šatkauskas įvairiausiais visatos kampeliais domisi nuo vaikystės, o šiandien savo atradimais dalijasi su užsakančiais į jo namų observatoriją bei veda edukacijas vaikams mokyklose. Jis pasakoja, kuo visatos tyrinėjimai gali praturtinti ir įkvėpti. Kita tema – Lietuvoje pirmąkart gamtosaugos tikslais išardyta užtvanka – tai...

Dar pakankamai nauja ekonomikos mokslo šaka – elgsenos ekonomika – teigia, kad priimdami sprendimus, nesivadovaujame visišku racionalumu, tiksliau esame nuspėjamai neracionalūs. Pavyzdžiui, esame nekantrūs ir geriau renkamės vartoti šiandien, o ne ateityje gauti daugiau, neproporcingai daug reikšmės suteikiame mažai tikimybei, savo turtą vertiname brangiau nei jis iš tiesų vertas. Bet ar tai yra blogai? Daugiau apie (ne)racionalumą, taip pat kaip elgsenos ekonomikos principai taikomi...

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkams išsilaipinti Normandijoje padėjo ir dezinformacijos kampanija. Jos metu vokiečiai buvo užversti klaidinga informacija apie galimą išsilaipinimo vietą ir laiką. Informaciją siuntė dvigubi žvalgybos agentai, o apie vietą, kur telkiamos pajėgos, klaidino ir pripučiami tankai. Panašių klaidinimo būdų karybos istorijoje pilna. O vienas ryškiausių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis. Plačiau apie jį, informacines operacijas, siekiant suklaidinti...

Naktiniame danguje vis dar galime pamatyti kometą NEOWISE. Apie šį įstabų dangaus kūną pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. Prieš kelerius metus aptiktas Kukuliškių piliakalnis kol kas seniausias žinomas jūrinis piliakalnis Lietuvoje. Archeloginiai tyrimai atskleidė, kad čia 887–406 m. prieš Kristų gyveno sėsli bendruomenė, kuri užsiimė gyvulininkyste, augino ne tik miežius, kviečius ir soras, bet ir žirnius, pupas, lęšius. Taip pat lydė bronzą...

Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo ir pasirodymų analitikas, buvęs Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko asistentas Marius Babravičius. Kaip sportininkai išmokomi nesikoncentruoti į klaidas ir nesėkmes ar kitus trukdžius, bet judėti toliau ir tęsti pasirodymą? Tokius...

Prievarta prieš atsitiktinai pasirinktus žmones ar materialų turtą, siekiant pasiųsti politinę žinutę, – taip būtų galima trumpai apibūdinti terorizmą. Tačiau toks apibūdinimas palieka daug vietos interpretacijoms vadinti teroristais tuos, kurių idėjoms nepritariama, ir atvirkščiai. Kodėl taip yra ir kokių problemų tai sukelia laidoje aiškina terorizmą tyrinėjanti Baltijos gynybos koledžo mokslininkė dr. Asta Maskaliūnaitė. Taip pat mokslininkė pasakoja apie terorizmo bangas – kodėl kelis...

Kokie politiniai nusikaltimai būdavo vykdomi tarpukario Lietuvoje? Kodėl Sovietų Sąjungos šnipai sulaukdavo švelnesnių bausmių negu kitų valstybių agentai? Ir kodėl Kaune buvo įrengta pirmoji Europoje dujų kamera? Apie tai pasakoja VU dėstytoja bei VDU mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Sigita Černevičiūtė. Eksperimentinė archeologija – mokslo sritis, kurios atstovai siekia labai tiksliai, kruopščiai ir autentiškai atkurti metodus ir priemones, su kuriomis senovėje gyvenę žmonės...