Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės bent kartą savo gyvenime patiria trauminių išgyvenimų, susijusių su grėsme žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, artimojo netektis ar autoįvykis). Tačiau kai kurie žmonės dėl savo profesijos (kariai, gydytojai, policininkai) ar dėl socialinių aplinkybių (gyvena smurtaujančioje šeimoje) psichologinę traumą patiria nuolat ir daug sunkesnę. Pasak psichologų, kuo trauminė patirtis sunkesnė ir kuo ilgiau ji trunka, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susidurs su potrauminiu stresu ir sunkesnėmis pasekmėmis. Tačiau potrauminio streso atpažįstamumą ir įveiką apsunkina žmonių (ne)noras kalbėti apie patirtus išgyvenimus, sako Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Jis tai vadina „nutylėta potrauminio streso epidemija“. Pokalbis su E. Kazlausku apie šią situaciją, žmonių reakcijas į trauminius išgyvenimus, pagalbą bei COVID-19 pandemiją ir jos galimas pasekmes. Ved. Sigita Vegytė