Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva? Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas. „Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia,...

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą. Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį. Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį...

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus? Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos,...

In memoriam rašytojai Vytautei Žilinskaitei. Švedijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių baleto ir šiuolaikinio šokio konkurse „Prix du Nord“ dviem aukso medaliais pirmą kartą konkurso istorijoje pasipuošė Lietuvos atstovės. . Susipažįstame su viena iš Kauno kultūros premijos laureačių, tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūryboje derinantčia video meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas, Julija Pociūtė. Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Briuselio prašymą į UNESCO...

„Auksiniai scenos kryžių“ laureatai: neįvertinti dramaturgai, apdovanotos legendinės Kauno artistės, kritika Izraeliui ir menininkų apolitiškumui bei paskata permąstyti požiūrį į socialinį teatrą. „Dabartiniai dirbtinio intelekto įrankiai kuria komercinį produktą ir tas produktas tampa tiesioginiu sintetiniu konkurentu tam pačiam kūrėjui“, – kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir autorių teisėmis saugomo turinio santykį, sako organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė...

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Saulius Paukštys apkaltino organizacijos pirmininką Gytį Skudžinską viešomis patyčiomis bei mobingu ir prašo grąžinti sąjungos archyve esančias jo nuotraukas. Ar esate girdėję terminą „tolerancijos įvykis“? Tokią koncepciją savo tyrime „Drąsus tolerantiškas miestas“ siūlo urbanistas Algirdas Ramonas. „Vilniui reikėtų pasimokyti iš Miuncheno, nes pas mus yra meno, kurio galėtų ir nebūti. Viešųjų erdvių išlaisvinimas nuo meno irgi yra svarbus“, – apie...

Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Nelegalią spaudą per sieną gabeno ne tik vyrai, bet ir moterys. „Iš tiesų, mes grosime gražiau negu grojome“, – žada Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie orkestro skambesį naujai įrengtoje buvusių Kongresų rūmų salėje. Raubonių malūne-karšykloje-verpykloje lankytojai kviečiami susipažinti su Pasvalio krašto istorija, vilnos amatu ir...

In memoriam Rimas Tuminas. „Feministinis ir „queer“ žvilgsnis remiasi humoru. Visada reikia ieškoti pozityvo ir sprendimų, kitaip tapsime depresyviais vidutinio amžiaus, baltaisiais heteroseksualiais vyrais, išgyvenančiais nesibaigiančią egzistencinę krizę. Feminizmas pasiūlo pozityvių išeičių“, – sako MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ kuratorė Rebeka Poldsam. Stalino režimo laikus menantis, tikrais faktais paremtas latvio Davio...

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“. 1972-ieji lietuviams asocijuojasi su Romo Kalantos susideginimu. Airiams – su neramumais Derio, arba Londonderio mieste Šiaurės Airijoje. Kauno menininkų namų rezidentė Roisín McGuigan savo kūryboje jnagrinėja atminties ir jos įamžinimo problematiką. Lietuva Pasaulio dosnumo indekse užima 109-ąją vietą, tarp Europos šalių esame antri nuo galo. Kas padėtų...

„Muziejus šiandien tapo savotiška taikaus gyvenimo atokvėpio oaze, kur viskas ištirpsta laike. Kai tu matai paveikslą, kuriam kitais metais sukaks 400 metų, per kuriuos jis išgyveno ir karus, ir revoliucijas, ir vagystes, apgadinimus, restauracijas, ką tai sako? Tai sako, kad negandos praeina, o gyvenimas vėl grįžta. Tai liudija, kad gyvenimas nugalės, šviesa nugalės tamsą“,– sako Vakarų ir Rytų Dailės muziejaus vadovas Igoris Poronikas. „Vos tik kirtę Ukrainos sieną, rusų kariai pradėjo...

Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną. Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys. „Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra...

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Penkios su puse meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Buvo metas, kai už tai, jog klausėsi radijo, žmonės būdavo areštuojami. Buvo ir taip, kad radijo aparatui neužtekdavo viso atlyginimo. Artėjant Pasaulinei radijo dienai, domimės, kokia radijo reikšmė Lietuvos valstybingumui. Juozo Miltinio dramos teatras dėl priešgaisrinės saugos tarnybų sprendimo iki šio sezono pradžios veiklą tęs kitose Panevėžio erdvėse, taip pat...

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Kultūros ministras Simonas Kairys skęsta diskusijose dėl to, kas turi labiau rūpintis Klaipėdos centriniu paštu. O politikų diskusijų fone saugomo kultūros objekto būklė negerėja. Kaune gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova tęsia bei garsina savo krašto tradicijas – lietuviams pristato UNESCO saugomus tradicinius ornamentus ornek. Ji susidomėjusius moko siuvinėti ir atveria totoriškų simbolių prasmes. Po trejų metų pertraukos grįžta Nacionalinis...

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato. Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios?...

Šie metai mūsų šaliai ypatingi tuo, kad nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 d. vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Po truputėlį aiškėja šio sezono programa ir kitos detalės. „Žydų kilmės autorių literatūra mums yra artimesnė, nes su jų bendruomene turime intymesnį istorinį, emocinį santykį“, – apie tai, kodėl Lietuvoje populiari Izraelio ir žydų literatūra, o visai neatrasti Palestinos rašytojų balsai, svarsto politologė Ieva Koreivaitė. Ji Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarė...

Laisvės gynėjų dienai kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė oratoriją „Miraculum“. Kuo ypatingi Sausio 13-osios inspiruoti, jos aukoms skirti kūriniai? Kauno paveikslų galerija kviečia pradėti pokalbį apie naują žmonių muziejų, kuris galėtų saugoti Lietuvos pramonės atmintį ir pasakoti industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas. Neseniai išleista latvių poetų eilėraščių vaikams rinktinė. „Svarbiausia tai, kad rašymas tampa įrankiu nuteistosioms pačioms tvarkytis su tuo, ką jos...

Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“. „Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems. Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false)...

„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – prieš trisdešimt metų deklaravo Rimvidas Jankauskas-Kampas. Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta paroda ir pristatytas tapytojo darbų katalogas. „Čia yra pagrindinė taisyklė – girdėti muziką ir atsiduoti jai per judesį, todėl šis performansas yra labai mobilus, jis gali vykti bet kur. Mano svajonė yra, kad jis vyktų ir...

Teismas šią savaitę atmetė Jono Sakalausko ieškinį dėl LNOBT vadovo konkurso organizavimo. Advokatas Petras Ragauskas tikina, jog teismo atmestas ieškinys įtakos skundams dėl konkursų kitose kultūros įstaigose daryti neturėtų. Buvusiame senųjų Kauno kapinių adminsitraciniame pastate įsteigta mokslofikcinė institucija, sukurta tyrinėti atminties saugojimo bei jos aktyvavimo procesus. Kodėl liaudies dainose Kalėdos atvažiuoja pas mus? Ką simbolizuoja dvylika Kūčių patiekalų? Pasaulio...

Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas. „Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė. Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių...

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA. „Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar...

Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“. Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota,...

„Įsivaizduokim – gydytojas baigė studijas, pradėjo praktikuoti ir niekas nekvestionuoja, kad jis yra gydytojas. Tuo metu menininkui, be to, kad jam reikia užsiimti kūryba, reikia nuolat įrodinėti, kad ta kūryba yra kažko verta – verta eksponuoti, verta įsigyti“, – svarstydamas apie menininko darbo vertinimą visuomenėje, sako sociologas Tadas Šarūnas. Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekė Elenos Kairytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Roberta“. Poetė Patricija Gudeikaitė...

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos. Kodėl Lietuvos...