Žmogaus teisės yra tapusios visiems girdėta ir daugeliui suprantama koncepcija. Bet kartu su besiplečiančiu suvokimu aršėja ir pasipriešinimas universalių žmogaus teisių idėjai, bandymai pasinaudoti moderniomis technologijomis, informacinėmis manipuliacijomis, politinėmis galiomis tam, kad būtų užgniaužtas jų įgyvendinimas. Ar žmogaus teisės gali atlaikyti dabarties iššūkius? Temą aptariame su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite Paribio. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Viešumoje vis nuskamba kritika Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchams – dėl katalikiškame žurnale neleisto spausdinti Nacionalinės premijos laureato straipsnio, dėl lėtos reakcijos į įtarimus dvasininkams, įtariamiems seksualiniu išnaudojimu, ar, visuomenės nuomone, neadekvačių bausmių prasikaltusiems. Kas tai – vienkartinės klaidos ar sisteminės ydos? Ar Katalikų Bažnyčia Lietuvoje atlaiko išbandymus galia? Šiuos klausimus svarstome kartu su publiciste, Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo...

Šių Seimo rinkimų laimėtoja tapo Lietuvos socialdemokratų partija, gavusi teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir burti savo ministrų kabinetą. Bet pergalę lydėjo ir neišpildyti pažadai bei dalies visuomenės pasipiktinimas dėl pasirinktų koalicijos partnerių. Kokios yra šiuolaikinės socialdemokratijos idėjos ir kas yra jų taikinys? Kaip Lietuvos ateitį strateguoja socialdemokratai? Šią temą aptariame su politologu, buvusiu LSDP nariu ir vicepirmininku, daktaru Liutauru Gudžinsku. Ved....

Vis labiau į megapolius besitelkiančiame, greitėjančiame pasaulyje atsiranda ir nostalgija ramesniam gyvenimui, lėtesnei laiko tėkmei, vietos nulemtai tapatybei. Ar miestelių gyventojai yra nykstančio pasaulio dalis? Ką suteikia prisirišimas prie gimtųjų vietų, tarmės ir savų pasakojimų? Kokia mažųjų pasaulio centrų galia? Apie tai – su pedagogu, muziejininku, redaktoriumi, istorijų pasakotoju Viktoru Stanislovaičiu. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Ką kapinių sutvarkymas leidžia mums suprasti apie tai, kaip konkreti visuomenė žvelgia į mirtį ir amžinybę? Kodėl šiuolaikinės kapinės ima priminti automobilių stovėjimo aikšteles? Kaip bėgant dešimtmečiams kinta kapinių priežiūros įpročiai? Ir kodėl į kapinių priežiūrą derėtų žvelgti ir per ekologijos prizmę? Šiuos klausimus svarstome kartu su Vilnius Tech Architektūros fakulteto tyrėja Egle Bazaraite. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Rinkimai pakeičia valdančiuosius, bet ar galime įžvelgti ryškius politinių idėjų pokyčius? Kodėl pasigendame charizmatiškų ir kūrybingų politinių lyderių? Ar radikalumo baimė ir inertiškas balsavimas už centristines idėjas nenaikina mūsų politikos? Šią temą aptariame su filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kodėl fotografą Artūrą Morozovą domina socialinės atskirties tema? Kokį vaizdą menininkas susidarė keliaudamas po Lietuvos regionus? Kas lemia atskirtį ir ar dabartinė regionų politika siūlo adekvačius problemos sprendimus? Kokia atsakomybė kalbant apie atskirtį tenka ją atspindinčiai žiniasklaidai ir ar humanistinė fotografija gali ugdyti empatiją ir tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Atėjus rinkimų laikotarpiui dažnai girdime apie neišgirstus ir neišklausytus žmones. Ar dalis mūsų visuomenės išties išstumta iš politinio lauko? Ar egzistuoja tylioji Lietuva? Šią temą aptariame su sociologe, Vilniaus Universiteto docente daktare Rūta Žiliukaite. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Jau sekmadienį rinksime naują Seimą. Ką apie Lietuvos politikos būklę byloja politikų rinkiminėje kampanijoje pasitelkiama retorika? Kaip galima pamatuoti retorikos poveikį tikslinėms auditorijoms? Ar paklausiausia yra skaldanti ir supriešinanti retorika? Ar žodžiai, lygiai kaip ir pinigai, išgyvena infliaciją? O gal komunikacijos vaidmuo politikoje yra smarkiai pervertinamas? Apie visa tai diskutuojame su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte. Ved. Paulius Gritėnas...

Lietuviškas kinas vis sėkmingiau nusikrato jam primestų stereotipų. Lietuviai kūrėjai laimi prestižinius apdovanojimus, filmų premjeros tampa svarbiais įvykiais ir išprovokuoja diskusijas už kino pasaulio ribų. Ar kino kalba sėkmingiausiai pasakoja apie mūsų kartos problemas? Šią temą aptariame su režisieriumi, scenaristu, operatoriumi Laurynu Bareiša. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Diskusijos dėl lytiškumo, lyčių skaičiaus ar jų skirčių, biologinės ir socialinės jų apibrėžties tampa mūsų laikų ženklu. Kaip keičiasi ar nesikeičia mūsų požiūris į lytį? Kokio lytiškumo ugdymo reikia naujoje tikrovėje? Ši tema aptariama su VU Filosofijos fakulteto doktorante, lytiškumo ugdymo praktike Akvile Giniota. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Ar šiandien mums, kaip visuomenei, vis dar yra svarbūs autoritetai? Gal socialinių tinklų eroje juos pakeitė nuomonės formuotojai, kurie, priešingai nei autoritetai, jau nebeugdo mūsų charakterio, nebeskatina veikti didesnio gėrio vardan, o tiesiog parodo, kas šiandien yra madoje ir kaip prisitaikyti prie populiarumo bangos nešamos minios? O gal šiandien klaidžiojame tarp dviejų kraštutinumų – bandymo primesti visuomenei tam tikrų asmenybių kultą, kai jie apskelbiami kone tautos sąžine, ir...

Lietuvių ir baltarusių santykiai pastaraisiais metais kelia daug aistrų ne tik dėl diktatoriaus Lukašenkos valdomos Baltarusijos politikos. Kaip viena iš grėsmių Lietuvai įvardijamas litvinizmo ideologijos plitimas. Vis sunkiau pasidalijame savo vietą bendroje istorijoje ir pradedame kovoti dėl istorinio naratyvo. Ar baltarusiai vagia mūsų istoriją? Šią temą aptariame su VDU istoriku, daktaru Rūsčiu Kamuntavičiumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Prieš devynerius metus išleistoje Leonido Donskio ir Tomo Venclovos dialogų knygoje klausiama, kaip galima būti optimistu pesimizmo amžiuje? Užbaigdami Paribio pokalbių sezoną apibendriname visus turėtus pokalbius ir bandome atsakyti į tą patį klausimą. Kur galima rasti vilties konstatuojant sudėtingą pasaulio situaciją? Ar optimizmas yra beviltiškai naivi pozicija? O gal tiesiog nemokame pažvelgti už pesimizmo uždangos? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kadaise dainininkas Bobas Dylanas universitetus palygino su senelių namais teigdamas, kad aukštojo mokslo institucijoje miršta net daugiau žmonių. Aišku, ne fiziškai, o dvasiškai, nes žinių gausa numalšina smalsumą, o instrumentinis santykis su mokslu skatina siekti ne plataus išsilavinimo, o domėtis tik tuo, kas naudinga darbo rinkoje. Lietuvoje kai kurie filosofai buvo dar griežtesni vadindami šiandieninį universitetą „dvasios Aušvicu“ ar greito maisto užkandine. Ar universitetai nepametė...

Lietuvoje baigėsi dar vieni prezidento rinkimai. Valstybės vadovo postas įkūnija savyje daug rinkėjų vilčių ir lūkesčių. Ką ši kampanija pasakė apie mūsų valstybę? Ar adekvačiai vertiname prezidento galimybes? Ką renkame: daugumos nuomonę transliuojantį tautos vadą ar politinę sistemą balansuojantį arbitrą? Pokalbis su politikos mokslininku, docentu daktaru Mažvydu Jastramskiu. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Visuomenėje vis garsiau kalbama apie psichinės sveikatos problemas ir psichologinius iššūkius. Psichologinės traumos ir nuolatinis stresas dažnai tampa jaunų žmonių kasdienybe. Ar įmanoma ištrūkti iš trauminio rato? Kodėl jauni žmonės patiria tiek daug psichologinių problemų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto doktorante, psichologe Agniete Kairyte. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Sušilus orams ir artėjant atostogų laikui, labiausiai lankomi Europos miestai ruošiasi turistų antplūdžiui. Vieni džiaugiasi, kad turistai populiarina šalį, atneša pinigus, kuria darbo vietas. Tačiau nestinga ir tų, kurie skundžiasi, kad masinis turizmas keičia tų miestų ekonominę struktūrą ir gausina menkaverčius suvenyrus pardavinėjančių taškų skaičių. Nuogąstaujama, kad senamiesčiuose mažėja vietinių gyventojų, kuriuos išstumia trumpalaikė nuoma. Vieni teigia, kad senstanti Europa gyvena...

Vakarų visuomenėse vis dažniau konstatuojamos susikalbėjimo ir vienybės paieškų problemos. Gyvenimas informaciniuose burbuluose, aido kambariuose – taip apibūdinama dabarties politinė ir kultūrinė būklė. Ar viešoji erdvė tapo visų karu prieš visus? Ar įmanoma kurti valstybę trūkinėjančių ryšių pasaulyje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju, daktaru Laurynu Peluričiu. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Nerimas dėl to, ar ginkluotės ir Vakarų paramos stokojančiai Ukrainai pavyks atlaikyti fronto liniją. Diskusijos dėl to, kas darytina stiprinant atgrasymą, kad Kremliui nekiltų pagunda išbandyti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus Baltijos valstybėse. Svarstymai kaip suvaldyti įtampą Vidurio Rytuose, ir ką daryti su Kinija, kuri neslepia, kad ilgalaikis jos tikslas yra radikaliai pakeisti dabartinę po Šaltojo karo nusistovėjusią tvarką. Ką apie mus po šimtmečio vertindami mūsų atsaką į...

Daugelyje šiuolaikinių visuomenių yra savaime suprantama teisės ir įstatymo vertė. Teisingumo simboliu Vakaruose tapusi Temidė, vaizduojama užrištomis akimis laikanti svarstykles, simbolizuoja visų piliečių lygybę prieš nešališkai taikomą įstatymą. Kartu neabejotina vertybe ir vienu demokratijos ramsčių yra visuotinai laikomas teisės viršenybės principas, skelbiantis, kad visuomeninis gyvenimas turi neprieštarauti teisei. Tačiau kasdieniame mūsų gyvenime teisingumo taikymas tampa itin...

Esame linkę tikėti, kad faktai yra demokratijos pamatas. Jie suteikia pagrindą reikalauti atskaitomybės ir kritikuoti valdžią, jie padeda apsispręsti, kurią politinę jėgą remti. Tad natūralu, kad kiekvieną kartą, kai susiduriame su melagienas platinančia dezinfromacija, manome, kad efektyviausias būdas visa tai įveikti – paneigti ją faktais pristatant juos tiems, kurie tapo melagienų aukomis. Tačiau matome, kad dalis visuomenės būna linkusi atmesti ne dezinfromaciją, o faktus. Tad „Paribio...

Narkotikų dekriminalizavimo, alkoholio ar tabako vartojimo kontrolės klausimai nuolat patenka į politinę darbotvarkę ar visuomenės diskusijas. Nuomonių įvairovė šiuose klausimuose itin plati – nuo raginimų legalizuoti ir leisti apsispręsti pačiam žmogui iki griežtų draudimų. Kas geriau veikia: draudimai ar kontrolė? Kaip apsisprendžiame, ką leisti ir ką drausti? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Pradedant atnaujintomis bendrosiomis programomis ir baigiant įtraukiuoju ugdymu –kiekvieną permainą Lietuvos mokyklinio ugdymo sistemoje lydi karštos diskusijos ar net pasipriešinimas. Vieni skundžiasi, kad su atnaujintomis programomis skubotai startuota dar ne tik neturint tinkamų vadovėlių, tačiau prieš tai neištestavus programos apimčių. Kiti tuo tarpu pastebi, kad tarpiniai patikrinimai, kurie esą turėjo nuimti nuo mokinių pečių dalį streso, iš tikrųjų tik jį padidino. Negana to, kilo...