Tarptautinę festivalio „Sirenos“ programą šiemet pradeda šveicarų teatro režisieriaus, kino kūrėjo ir sociologo Milo Rau spektaklis „Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“. Be jokios abejonės, Milo Rau yra viena didžiausių, jei ne didžiausia šių metų „Sirenų“ žvaigždė, neretai teatro bendruomenės vadinama vizionieriška asmenybe, diktuojančia naujas teatro etikos taisykles. Diskusiją apie elgesio kodeksą ir teatro socialinę atsakomybę itin paskatino 2018-aisiais NTGent teatre Milo Rau drauge su to teatro bendruomene sukurtas manifestas. Tarp manifesto punktų – reikalavimai į spektaklius įtraukti neprofesionalius aktorius, rengti publikai atviras repeticijas, atsisakyti pažodinės klasikos kūrinių adaptacijos, kuo daugiau gastroliuoti ir repetuoti už teatro ribų, kurti kuo tvaresnius spektaklius ir vykti į karo, konfliktines ir kultūrinės infrastruktūros stokojančias zonas. Kokios kritikos sulaukė šis manifestas, su kuriais jos punktais sutinka pats Milo Rau ir kokį pokytį Europos teatre pavyko pasiekti? Koks kūrėjo požiūris į šiandieninę scenos menų kritiką, kodėl, anot jo, kritikai neįvertina turimos galios ir laiko save aukomis? Kokias teatrines keliones į konfliktines bei karo zonas įvykdė Milo Rau ir kodėl jis atsisako bendradarbiauti su Ukrainos kūrėjais? Ved. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Bea Borgers