Galinas Stoevas – Tulūzos teatro vadovas ir vienas iš Tulūzos bienalės, šiemet ypatingą dėmesį skyrusios Lietuvos scenos menui, organizatorių. Bulgaras puikiai įsitvirtinęs Prancūzijos teatro lauke, jis taip pat gerai išmano Rusijos kultūros pasaulį, kadangi mokėsi rusakalbėje mokykloje ir kurį laiką gyveno šioje šalyje. Prasidėjus karui Ukrainoje, režisierių aplankė stiprus pyktis šiai šaliai ir didelis noras susipažinti su iki tol beveik nepažintu Ukrainos teatru. Praėjusiais metais jis...

„Kosmos Theatre“ meno vadovas Žilvinas Vingelis – vienas aktyviausių vizualinio teatro kūrėjų šalyje. Jis savo darbuose daug eksperimentuoja su medijomis, garso menu, instaliacijomis, dažnai pasineria į virtualią realybę, domisi dirbtiniu intelektu. Su Žilvinu kalbamės apie daugybę skirtingų kūrybinių teritorijų, kuriose jis reiškiasi, ir neaiškią jo paties vietą menininkų koordinačių ašyje. Aptarsiame Žilvino misiją į valstybinius, dramos teatrą daugiausia kuriančius teatrus, nuosaikiai...

Pokalbiai ir konfliktai apie daiktų filosofiją mus lydi nuo pirmo pasimatymo, teigia Markas Liberman ir Marija Baranauskaitė-Liberman. Šiuo metu jiedu ruošiasi spektaklio „The Nappies Project“ („Sauskelnių projektas“) premjerai garsiajame „Circa“ festivalyje, kuriame dėl Prancūzijoje vykstančio Lietuvos sezono šiemet įvyks net tris Lietuvos šiuolaikinio cirko kūrėjų premjeros. Greta Marijos ir Marko Oše pasirodys ir „Taigi Cirkas“ kompanija su spektakliu „InTense“ bei „Art For Rainy Days“ su...

„Kūrėjai, kurie „chaltūrina“, turėtų pasikalbėti su savo sąžine“, – sako „Stalo teatro“ įkūrėja Saulė Degutytė. Su ja atsigręžiame į šio vaikams kuriančio objektų teatro pradžią, aptariame teatro vaikams lauką Lietuvoje, požiūrį į kūrybą vaikams bei tokios kūrybos kokybę. Kokį įvaizdį per du dešimtmečius susikūrė „Stalo teatras“, kaip keičiasi tokio teatro žiūrovas ir koks galėtų būti ateities teatras vaikams? Ved. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Rimantas Šiekštelė

Praėjusią savaitę prasidėjo vienas didžiausių teatro festivalių Lietuvoje „Sirenos“. Vilniuje vykstantis festivalis spėjo parodyti Lietuvos teatro vitriną ir apdovanoti jos geriausiuosius, o šią savaitę prasideda tarptautinė „Sirenų“ programa. Joje – du spektakliai iš Ukrainos. Abu darbai yra dokumentiniai spektakliai, kalbantys apie karą. Tai Yevheniios Vidishchevos „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“ ir Ninos Khyzhnos „Šiandien niekas nežuvo“. Kokios šių spektaklių kūrimo aplinkybės?...

Lenkų režisierius Łukaszas Twarkowskis Lietuvoje pastatė jau trečią spektaklį – „Quanta“. Visi jo lietuviški teatro darbai sukurti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. „Kažkuriuo metu net svarstėme, kad galbūt vertėtų persikelti ir gyventi Vilniuje, bet paskui išgirdome orų prognozes ir atsisakėme šios minties. Bet ta atmosfera, kurią jaučiu dirbdamas su šiais žmonėmis ir nuostabiais aktoriais, yra kažkas tokio, ko niekada nesu patyręs jokioje kitoje šalyje“, – pasakoja režisierius. Tokio...

Kurį laiką neapibrėžtumo būsenoje dėl užsitęsusių teisminių procesų gyvenęs Vilniaus senasis teatras pradeda vykdyti transformaciją. Iš 78-ojo į 111-ąjį sezoną iškart šokantis teatras pakeitė vizualinį identitetą, ketina žengti į daugiakalbystės teritorijas – neatsisakydamas spektaklių rusų kalba, daugiau pastatymų kurti lietuvių, net lenkų ir anglų kalbomis, savo kūrybą skleisti kitakalbėse bendruomenėse ir apskritai daugiau gastroliuoti po šalies miestus, miestelius ir rajonus. Anksčiau...

Tarp Lietuvos teatrų vadovų – naujas vardas. Visai neseniai teatrui „Lėlė“ vadovauti pradėjo aktorius, režisierius, prodiuseris Paulius Tamolė, jis pakeitė kadenciją baigusį Vilmantą Juškėną. Anot Pauliaus Tamolės, teatras „Lėlė“ neturi didelių problemų ir demonstruoja aukštą kokybę – atėjęs į spektaklius kūrėjas supranta, už ką susimokėjo. Tad naujojo vadovo tikslas – išsiaiškinti teatro kolektyvo vertybes, remiantis jomis, auginti teatrą išlaikant tai, kas jame jau sukurta. Pauliaus...

Naujuoju Lietuvos aktorių gildijos pirmininku tapo Algirdas Gradauskas. Aktorių gildija – tai Lietuvos aktorių profesinė sąjunga. Anot Algirdo, mūsų aktoriai gyvena Laukinių Vakarų rinkos sąlygomis ir tikrai turi dėl ko skųstis, daugiausia, žinoma, dėl menko užmokesčio. Kaip Lietuvos aktorių gildijos pirmininkas vertina bendruomenės motyvaciją vienytis ir siekti pokyčių, aktorių pilietiškumą, politinį ir finansinį raštingumą? Kada socialinė gerovė priverčia aukoti meninę kokybę ir kaip teatre...

„Meksikoje žmonės turi daugybę problemų, tad yra išmokę pasijuokti iš gyvenimo, tai dalis mūsų, kaip tautos, tapatybės. Mes esame sarkastiški, ironiški ir daug juokiamės iš mūsų tragedijų“, – sako Meksikoje augusi, dabar Suomijoje gyvenanti cirko menininkė, klounė Gabriela Munoz. Kaip pasakoja, nors yra klounė, tačiau kūrėja nėra juoko gamintoja, klounavimas jai yra kai kas žymiai daugiau nei žmogaus linksminimas. „Performanse“ su Gabriela Munoz kalbamės apie socialinę klounados galią,...

Aktorius Matas Dirginčius pasakoja pirmą kartą rimtai pajautęs, kas yra kūrėjo socialinė atsakomybė. Jis išbandė naują amplua, su režisieriumi Naubertu Jasinsku sukūrė performansą „Pilėnai*“. Bendradarbiaudamas su „Meno ir mokslo laboratorija“ ir atsispirdamas nuo šio istorinio įvykio, duetas analizuoja, kaip lietuvių tautos sąmonėje formavosi vyriškumo idėjos, ieško atsakymų, kaip kurti naujus tarpusavio veikimo modelius, pabrėžiančius atvirumą, jautrumą ir empatiją, taip pat žvelgia į...

Buvęs „Meno ir mokslo laboratorijos“ meno vadovas, „Auksinį scenos kryžių“ pelnęs aktorius, Eimunto Nekrošiaus mokinys šiuo metu ruošiasi dar vieno režisūrinio darbo pristatymui. „Cafe existans“ – taip vadinasi premjeros laukiantis imersinio – patyriminio – teatro spektaklis, kurį įkvėpė egzistencializmas. Ar Paulių Markevičių aplankė egzistenciniai apmąstymai kūryboje? Ar jis bėga nuo tradicinio dramos teatro, o gal jau aplankė noras į jį sugrįžti? Ved. Indrė Kaminckaitė

Šokėjas ir choreografas, trupės „Nuepiko“ meno vadovas Marius Pinigis dažnai bendradarbiauja su įvairiais dramos teatrais ir režisieriais. Naujausi jo kaip choreografo darbai dramos teatre – režisierės Mildos Emilijos Mičiulytės „Baltaragio malūnas“ Alytaus miesto teatre ir Juozo Miltinio dramos teatro bei režisieriaus Aleksandro Špilevojaus „Makbetas“. Anot Mariaus, dirbdamas su dramos teatro kūrėjais, jis neretai išgirsta šokį nuvertinančių replikų: mes vaidinam, o čia tik šokis. Pokalbis...

Aktorius, dramaturgas, režisierius Justas Tertelis – itin mylimas Lietuvos teatrų festivalių publikos ir žiuri. Vien per pastaruosius kelis mėnesius už monospektaklį „PRAeis“ jis pelnė geriausio vyro vaidmens apdovanojimus „Lietuvos teatrų pavasaryje“ ir festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“. Kas pavergia festivalių publikas, pelno jų simpatijas? Kaip, kelis kartus tapus mylimiausiu auditorijos kūrėju, išvengti rizikos pataikauti jai? Kuo Lietuvos teatro festivalių vertinimo komisijų požiūris...

Kino pasaulyje įprasta aktorių atrankų, vadinamųjų „kastingų“ praktika nėra tokia įprasta mūsų teatre. Neretai spektakliuose aktoriai atsirenkami iš režisierių pažįstamų rato, o aktorių atrankos, kai iš tiesų vyksta, dažniausiai būna ne atviro kvietimo, bet uždaros – skirtos atitinkamo teatro bendruomenei ar individualiai pakviestiems kandidatams. Kodėl mūsų teatruose „kastingai“ nėra dažna praktika? Kaip laisvai samdomi aktoriai gali gauti darbo teatruose, jei šie gana tingiai ieško naujų...

Šiuolaikinio šokio kūrėjas, choreografas Dovydas Strimaitis save pristato kaip Lietuvos ir Prancūzijos menininką, jis net tapo Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje reklaminiu veidu. Šiuo metu Dovydas gyvena tarp Paryžiaus, Briuselio ir Marselio. Kodėl į šį sąrašą jis neįtraukia Vilniaus? „Performanse“ su Dovydu kalbamės apie tarptautinės, ne vienoje šalyje jo vystomos kūrybos mechanizmą, finansavimo šaltinių paieškas ir tinklaveiką. Kaip Dovydui, kuris vos vieną kitą kartą per metus savo...

Garso menininkas Donatas Bielkauskas šiemet pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už garso koncepciją menininkų grupės „Žuvies akis“ spektakliui „Out of the Box“. Ką reiškia spektakliui kurti ne muziką, o visą garso koncepciją? Pokalbis su Donatu apie kūrybą lėlių, šokio ir dramos teatrui bei vis labiau nuo autorinės kūrybos atitolinantį teatro pasaulį. Ved. Indrė Kaminckaitė

Praėjusią savaitę už spektaklį vaikams ir jaunimui „Avinai“ „Auksinį scenos kryžių“ pelnė aktorius, dramaturgas Raimondas Klezys. Į Klaipėdos dramos teatro sceną atsiimti apdovanojimo jis užlipo su kūrybos ir gyvenimo partnere, režisiere ir pedagoge Ieva Jackevičiūte. Jų įkurtas „No Shoes“ teatras gastroliuoja po visos Lietuvos mokyklas ir, kaip sako Raimondas, nuspėti, kaip mokiniai priims jiems atvežtą spektaklį galima jau pamačius tos mokyklos aplinką – teritorijoje augančius augalus ar...

Šiuo metu Rokiškyje vyksta jubiliejinis, 40-asis festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Kuo šis festivalis svarbus rokiškėnams ir kasmet pavasarį Rokiškyje susiburiančiai Lietuvos teatro bendruomenei? Koks čia nuolatos atvykstančių teatralų santykis su festivaliu „Vaidiname žemdirbiams“? Ką jie gali pasakyti apie šio festivalio fenomeną? Kaip jis augina rokiškėnų kultūrinę tapatybę, teatrinį apetitą? „Vaidiname žemdirbiams“ istoriją prisimename ir dabartį aptariame su Rokiškio kultūros centro...

Premjerą Vokietijoje, spektaklį „Judit Shakespeare. Rape and Revenge“ pastačiusi lietuvių menininkių komanda sako šioje šalyje patyrusi institucinį smurtą ir kūrybinę cenzūrą. Ką reiškia kurti vokiškame, kitokio mentaliteto šalies teatro lauke? Kaip lietuvės reagavo į bandymus cenzūruoti kūrybą? Kaip ši patirtis pakeitė žvilgsnį į mūsų teatro areną bei santykį su valstybiniu teatru? Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite, choreografe Agniete Lisičkinaite, scenografe ir kostiumų dailininke...

Šią savaitę prasidedančiame festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks Birutės Kapustinskaitės trumpametražio filmo „Nominantai“ premjera. Filme vaizduojama aktorių kelionė autobusu namo po „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonijos – visi kūrėjai buvo nominuoti, tačiau nė vienas nelaimėjo, o dabar dalijasi pasirašytomis, bet nepasakytomis padėkos kalbomis. Kaip nacionaliniai scenos meno apdovanojimai ir jų užkulisiai atrodo nominuotojų, bet nelaimėjusiųjų akimis? Kaip nominantai ruošiasi...

Vasario pabaigoje Nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo atšaukta Nauberto Jasinsko premjera. Režisierius buvo pakviestas įgyvendinti tarptautinio projekto „Deconfining“ sumanymą – pastatyti spektaklį, įtraukiant Afrikos valstybėse gyvenančius scenografą ir dramaturgą. Nuo rudens vykęs kūrybinis bendradarbiavimas nutrauktas abipusiu sutarimu. Kauno dramos teatras akcentuoja, kad režisierius nepakluso projekto reikalavimui laikytis dramaturgo parašytos pjesės ir visas pageidaujamas...

Anot Juozo Miltinio dramos teatro aktorės Tomos Razmislavičiūtės, jos sūnus nemėgsta teatro, tačiau tai augina jo atsparumą. Adomas – autizmo sutrikimą turintis devynmetis. Aktorė gana atvirai ir aktyviai su visuomene kalbasi autizmo tema, rašo tinklaraštį, kuriame dalijasi, ką reiškia būti autistiško vaiko mama. Praėjusių metų rudenį ji subūrė mamų ratą „DramaMama“. Jo tikslas - pasitelkiant taikomojo teatro, kurį Toma šiuo metu studijuoja, metodus, įtraukti skirtingas negalias turinčių...

Režisierius Artūras Areima vasario pradžioje Latvijos nacionaliniame teatre pristatė premjerą – spektaklį „Kaip tapti nelaimingu?“. Susipažinęs su Latvijos nacionaliniu teatru, Areima tvirtina, kad tai – vizijos neturintis, pramogos teatras, norintis pastatyti kuo daugiau žiūroviškų spektaklių, o tai režisieriui nepriimtina. Su pastatymu „Kaip tapti nelaimingu?“ režisierius po beveik 5-erių metų pertraukos sugrįžo į valstybinį teatrą. 2019-ųjų pabaigoje jis Juozo Miltinio dramos teatre...