Šv. Valentino dienos išvakarėse „Performanse“ bendraujame su teatro įsimylėjėliais – aktoriumi, dramaturgu ir režisieriumi Justu Terteliu ir aktore, diktore Vesta Šumilovaite Terteliene. Kūrėjai susipažino prieš du dešimtmečius, šiandien yra sutuoktiniai ir dviejų berniukų tėvai. Kaip šiandien laidoje sakys: jie kartais juokauja, kad teatre vienas ant kito išsišaukia, o namie - ramiai šnekasi. Su Vesta ir Justu aptariame, kaip jiems drauge sekasi kurti šeimą ir teatrą. Ar teatro aplinka yra...

Vienas iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovų Antanas Obcarskas sausio pabaigoje išleido tvariais metodais pastatytą spektaklį „Pjesė, gyvenantiems išnykimo laikais“. Darbas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Gytis Ivanauskas, kalba apie Antropoceno epochą, šeštąjį išnykimą, klimato krizę ir, kaip sako kūrėjai, gyvenimo vertę bei mirties neišvengiamybę. Kol Antanas Obcarskas repetavo šį spektaklį, po Lietuvą gastroliavo kitas jo darbas – istorinė absurdo komedija „1410....

1988-aisiais susikūręs, vos trejus metus gyvavęs „Šėpos“ teatras šiandien atgimė nauja forma. „Šėpa“ – tai lėlių teatras, kurį subūrė tuometinis pirmo kurso studentas, režisierius Gintaras Varnas. Sukūręs vos du spektaklius, šis teatras įėjo į istoriją kaip tautos žadintojas, aštri, provokatyvi, dažnai akiplėšiška ir dėl to žiūrovų itin mylima politinė satyra, leidusi juoktis iš tuometinio režimo ir tokių politikų kaip Gorbačiovas, Stalinas, Leninas, Hitleris, taip pat lietuvių Landsbergio,...

Vytis Jankauskas laikomas vienu žymiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėju. Pradėjęs šokėjo karjerą nuo breiko, šiandien jis neretai vadinamas šokio mąstytoju ar filosofu. Po maždaug trijų dešimtmečių šokio lauke Vytis Jankauskas siekia, kad jo kuriamas teatras būtų daugiau nei teatras, leidžia sau prabangą nebedaryti meninių kompromisų ir užsiimti tik prasminga veikla – vykdyti finansiškai nepelningus meninius tyrimus, ieškoti naujų šokio, kūniškumo sampratų ir meninių modelių, kurie...

„Dabar teatre reikia būti atsisukus į visas kryptis, kad nieko neįžeistum. Bet teatras neturi būti tiek išlankstytas, kad tiktų visiems“, – sako aktorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rasa Samuolytė. Kaip ji vertina šiandienos teatro galimybes šokiruoti? Kokių prietarų prieš premjeras laikosi žinoma aktorė? Kaip Rasa Samuolytė šioje profesijoje saugo savo emocinę sveikatą? Ar ją dar geba nustebinti režisieriai, kurių pastatymuose vaidina ne pirmą, ne antrą ir net ne...

Dramaturgas, režisierius, aktorius Aleksandras Špilevojus teigia, kad storytellingas kviečia tiek pasakotoją, tiek klausytoją aktyviam dialogui, tai verbalus ir neverbalus bendravimas su žmogumi. Naudojant storytellingo įrankį, teatre istorijos pasakojamos pasitelkiant ne tik aktorių vaidybą, bet ir, pavyzdžiui, scenografiją, šviesą, muziką ir kitus elementus. Anot Aleksandro, ilgą laiką storytellingą savo kūryboje jis taikė intuityviai, bandymų būdu pažindinosi su šiuo įrankiu, o nuosekliai...

Tik visiškas idiotas nekopijuotų vieno geriausių aktorių – apie jam ir kitiems Valentino Masalskio išugdytiems aktoriams lipinamą masalskiukų, mokytojo kopijų etiketę sako Paulius Pinigis. Su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriumi ir režisieriumi aptariame jo kūrybinį kelią, sąmoningą pasirinkimą mažinti savo kaip aktoriaus krūvį ir leistis į režisūrinius ieškojimus. Kalbamės ir apie Pauliaus darbą su vaidybos ir režisūros studentais Klaipėdoje, patirtį su būsimus režisierius mokančiu Arpadu...

Dramaturgė ir aktorė Kristina Marija Kulinič praėjusią savaitę su teatru „No shoes“ ir režisiere Ieva Jackevičiūte išleido spektaklį apie disleksiją „Pasistengiau“ 10-14 metų jaunimui. Pasak kūrėjos, disleksija paplitusi tarp menininkų, nes disleksikai yra kūrybingi žmonės. Kūrėja taip pat yra parašiusi pjesių apie 30-mečių jaučiamą neišsipildymo būseną, karą Ukrainoje, kolonializmą, netgi „Sodrą“. Ir šias temas pristatinėja skirtingo amžiaus žiūrovams. Kaip iš pirmo žvilgsnio keistokos temos...

Savaitgalį Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Gintarės Minelgaitės, dr. GoraParasit performatyvaus spektaklio „Snieguolė“ premjera. Tai šiuolaikinė Brolių Grimų pasakos interpretacija, kurioje dr. GoraParasit siekia apmąstyti ledynų ekologiją, klimato krizę, daugiakalbystę, migraciją, neapykantą ir socialinių lyčių dinamiką. Šis įvykis Kauno teatrui atnešė išskirtinai ryškių, stiprių ir prieštaringų žiūrovų reakcijų. Po pirmosios premjeros dienos žiniasklaidoje ir socialiniuose...

„Aktoriumi tapti niekada nevėlu“, – sako Elžbieta Latėnaitė, kuri prieš kelis mėnesius nusprendė pasidalyti savo žiniomis ir sukaupta patirtimi su norinčiais pasimokyti vaidybos. Aktorius Arūnas Sakalauskas panašia veikla jau užsiima daugiau nei metus – praėjusių metų rudenį jis įkūrė savo teatro studiją. Kas skatina veiklos nestokojančius aktorius pradėti vaidybos mokyti kitus, ne profesionalius ir profesionaliais aktoriais dažnai nenorinčius tapti žmones? Kokia tokių vaidybos užsiėmimų...

„Senatvė – tai privilegija“. „Senatvė – tai anomalija“. Taip viena su kita nesutaria Daivos Čepauskaitės pjesės „Kai mes būsim jauni“ veikėjos. Pjesę Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatęs Aleksandras Špilevojus jau ne pirmą kartą teatre plėtoja senatvės, senyvo žmogaus santykio su pasauliu temas. Koks yra seno žmogaus (kūrėjo, žiūrovo) santykis su teatru? Ar teatre jaučiama amžizmo problema? Pokalbis su dramaturgu ir režisieriumi Aleksandru Špilevojumi, aktoriumi Vytautu Anužiu, aktore...

Anot muzikanto, reklamos kūrėjo, rašytojo, o dabar ir dramaturgo bei režisieriaus Žygimanto Kudirkos, teatras jį tiesiog čiupo už pakarpos. Pernai festivalyje „Naujoji operos akcija“ drauge su garso menininku Arturu Bumšteinu pristatęs „Puikų naują kūną“ – korporatyvinę distopiją/probiotinę ekotopiją balsams – Žygimantas pelnė pirmąją „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją už dramaturgiją. Praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos festivalyje „Versmė“ Žygimantas...

„Šitie metai man patys svarbiausi, emociškai reikėjo atlaikyti nemažai dalykų. Manau, kad tai yra mano kelias, negalėčiau gyventi ten, kur viskas gerai ir patogu. Deja, bet mane traukia didžiausi konfliktai pasaulyje“, – sako teatro režisierė Kamilė Gudmonaitė. Metų pradžioje Kamilė drauge su Egle Švedkauskaite ir Antanu Obcarsku tapo Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovais, pakeitusiais iš šių pareigų atleistą Oskarą Koršunovą. Kamilė vienintelė iš šios trijulės neturėjo artimesnio...

Ką apie teatro mechanizmą, jo užkulisius ir kūrybinius santykius mums papasakotų režisierių asistentų patirtys? Istorijomis laidoje dalijasi režisierių asistentais dirbantys ar dirbę Eglė Švedkauskaitė, Sandra Juzėnienė, Naubertas Jasinskas ir Marius Pažereckas. Ved. Indrė Kaminckaitė

„ pastaraisiais dešimtmečiais menko pjesės reikšmė postmodernaus teatro menininkų kūryboje“, – akcentuoja festivalio „Naujas aplankas (1)“ organizatoriai. Šiandien Juozo Miltinio dramos teatre prasideda naujas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis, netrukus Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks Vokietijos dramaturgiją šiemet pristatysianti „Versmė“. Kaip dramaturgijos festivaliai sprendžia šiuolaikinės dramaturgijos problemas, prisideda prie jų prevencijos? Kokios tos problemos? Kas...

Šis Lietuvos teatro sezonas, panašu, bus be Oskaro Koršunovo premjerų. „Duok, Dieve, kad tik vienas sezonas toks būtų. Nežinau, ar greitu metu apskritai statysiu Lietuvoje“, – pasakoja režisierius. Pastarieji metai jam buvo nelengvi. Po ilgokai besitęsusio konflikto su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, režisierius laikinai su juo atsisveikino, ne tik buvo atleistas iš meno vadovo pareigų, bet ir turėjo atsisakyti vienos iš savo teatrinių svajonių – atšaukti „Laukinės anties“ premjerą....

Mūsų teatro scenoje gimsta dar vienas Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygos vaikams motyvais statomas spektaklis. „Sibiro haiku“ prieš penkerius metus pastatė „Stalo teatras“, už spektaklį pelnė „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją. Šiandien dar vieną knygos inscenizaciją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ruošiasi pristatyti režisierius Augustas Gornatkevičius ir dramaturgė Birutė Kapustinskaitė. Artėjant spektaklio premjerai laidoje „Performansas“ kalbamės apie teatrinę kūrybą vaikams....

„Yra svarbu socialinę žinutę kuo labiau atitolinti, artikuliuoti taip, kad ji būtų bendražmogiška. Tada atsiranda universalus turinys ir jis nėra tik apie vieną ar kitą grupę“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas. Jo ir dramaturgo Rimanto Ribačiausko bei menų agentūros „Artscape“ sukurtas performatyvus susitikimas su nuteistaisiais „Vedami“ pelnė festivalio „Sirenos“ užsienio žiuri apdovanojimą. Mantu ir Rimantu aptariame Pravieniškių pataisos namų resocializacijos centre vykdytą projektą,...

Tarptautinę festivalio „Sirenos“ programą šiemet pradeda šveicarų teatro režisieriaus, kino kūrėjo ir sociologo Milo Rau spektaklis „Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“. Be jokios abejonės, Milo Rau yra viena didžiausių, jei ne didžiausia šių metų „Sirenų“ žvaigždė, neretai teatro bendruomenės vadinama vizionieriška asmenybe, diktuojančia naujas teatro etikos taisykles. Diskusiją apie elgesio kodeksą ir teatro socialinę atsakomybę itin paskatino 2018-aisiais NTGent teatre Milo Rau...

Trupė „Teatronas“ naujo teatro sezono pradžioje paskelbė keičianti veiklos modelį - tampa cirko teatru ir atsisako, kaip patys sako, nevyriausybiniam sektoriui itin nenaudingo teatro modelio – repertuaro. Šis trupės sprendimas paskatino laidoje „Performansas“ iškelti klausimą: ar realu Lietuvos teatrams gyvuoti ne pagal repertuarinį modelį? Kokias įsisenėjusias Lietuvos teatro problemas galėtų išspręsti tokio modelio atsisakymas? Pokalbis su vienu iš „Teatrono“ meno vadovu, režisieriumi Gildu...

Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė tik neseniai sugrįžo kurti į Lietuvą, pastaruosius metus praleido Islandijoje, pastatė nacionaliniams šios šalies apdovanojimais nominuotą premjerą Reikjaviko teatre, atliko kūrybinę rezidenciją Vokietijoje, jaunųjų talentų rėmimo programoje WORX Berlyno ansamblyje, o praėjusį sezoną užbaigė drauge su Andriumi Darela nuvykusi į Kyjivą, per porą savaičių su Lesios Ukrainkos nacionalinio akademinio dramos teatras aktoriais sukūrusi spektaklio eskizą. Su Uršule...

Paskutinėje sezono „Performanso“ laidoje – apie aktorių mobilumą ir, rodos, vis dažnėjančią migraciją iš Vilniaus. Kas skatina aktorius, pabaigusius studijas viename mieste, įsidarbinti kito miesto teatre, laviruoti tarp kelių teatrų, skirtingų pastatymų įvairiuose miestuose? Kas aktorius vis dar laiko Vilniuje, bet vis dažniau traukia į kitus miestus? Ar ambicingas aktorius šiandien gali visai nekurti sostinėje? Ir kokie iššūkiai aplanko tuos, kurie nusprendžia kurti mobilaus aktoriaus...

Kokiomis sąlygomis šiuolaikinis cirkas gyvuoja Palestinoje, ilgą laiką kamuojamoje konflikto su Izraeliu? Tiesa, Palestinos cirko mokyklos ir trupės narys Noor Abu Al-Rob šioje situacijoje nemėgsta žodžio „konfliktas“, jis kalba kategoriškai – Izraelis okupavęs Palestiną, todėl ši boikotuoja Izraelį ir nesileidžia į jokius bendradarbiavimus su šios šalies kūrėjais. Palestinos cirko trupė atvyksta į jau šį savaitgalį prasidėsiantį festivalį „Cirkuliacija“, ta proga gilinamės, kokiomis...

Neseniai Lietuvoje įvyko pirmoji Lietuvos scenos meno platforma, pristačiusi mūsų menininkų kūryba maždaug 50 užsienio profesionalų. Šiomis dienomis būtent nuo Lietuvos teatro vitrinos prasideda festivalis „TheATRIUM“. Kaip formuojamos užsienio teatro prodiuseriams skirtos Lietuvos teatro platformos? Kaip jomis siekiama reprezentuoti mūsų šalį? Kokių kartais net slaptų lūkesčių turi tokių platformų sudarytojai? Kokių rezultatų pavyksta pasiekti? Ar apsiribojama tik vienkartinėmis sėkmės...

Kodėl sakoma, kad geriausi lėlininkai yra šokėjai? Šį mitą patvirtins aktorė, šokėja ir choreografė Sigita Mikalauskaitė. Jai, beje, neseniai skirtas Šiuolaikinio šokio asociacijos apdovanojimas už įsimintiniausią praėjusių metų kūrybinę šokio veiklą - teatre Lėlė Vilniuje drauge su režisiere Gintare Radvilavičiūte sukurtą spektaklį suaugusiems Pasirinkimas. Muzika iš jo, sukurta kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės, šiuo metu ir skamba eteryje. Kaip choreografinės žinios ir matymas Sigitao...