Šis Lietuvos teatro sezonas, panašu, bus be Oskaro Koršunovo premjerų. „Duok, Dieve, kad tik vienas sezonas toks būtų. Nežinau, ar greitu metu apskritai statysiu Lietuvoje“, – pasakoja režisierius. Pastarieji metai jam buvo nelengvi. Po ilgokai besitęsusio konflikto su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, režisierius laikinai su juo atsisveikino, ne tik buvo atleistas iš meno vadovo pareigų, bet ir turėjo atsisakyti vienos iš savo teatrinių svajonių – atšaukti „Laukinės anties“ premjerą. Dabar menininkas gyvena savo paties, Oskaro Koršunovo teatro, 25-mečio nuotaikomis. Prieš mėnesį paminėtas jubiliejus žiniasklaidą paskatino prisiminti šio teatro istoriją, kūrimosi aplinkybes ir kertinius pastatymus. „Performanse“ kalbamės apie OKT dabartį. Kaip šiandien gyvena, anot režisieriaus, nuolat dėl išlikimo kovojęs ir nepasidavęs teatras? Prieš ką jis šiandien maištauja, kokį naują identitetą kuria? Ar prieš 25-erius metus apsibrėžti kūrybos principai aktualūs šiais laikais? Taip pat aptariame Lietuvoje patiriamą nesupratimo jausmą ir gaunamą dėmesį užsienyje, kūrėjo siekį nekartoti savęs, bet drauge kartais netgi būtiną savęs kartojimą. Ved. Indrė Kaminckaitė