„Senatvė – tai privilegija“. „Senatvė – tai anomalija“. Taip viena su kita nesutaria Daivos Čepauskaitės pjesės „Kai mes būsim jauni“ veikėjos. Pjesę Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatęs Aleksandras Špilevojus jau ne pirmą kartą teatre plėtoja senatvės, senyvo žmogaus santykio su pasauliu temas. Koks yra seno žmogaus (kūrėjo, žiūrovo) santykis su teatru? Ar teatre jaučiama amžizmo problema? Pokalbis su dramaturgu ir režisieriumi Aleksandru Špilevojumi, aktoriumi Vytautu Anužiu, aktore Vilija Grigaityte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu. Ved. Indrė Kaminckaitė