„Aktoriumi tapti niekada nevėlu“, – sako Elžbieta Latėnaitė, kuri prieš kelis mėnesius nusprendė pasidalyti savo žiniomis ir sukaupta patirtimi su norinčiais pasimokyti vaidybos. Aktorius Arūnas Sakalauskas panašia veikla jau užsiima daugiau nei metus – praėjusių metų rudenį jis įkūrė savo teatro studiją. Kas skatina veiklos nestokojančius aktorius pradėti vaidybos mokyti kitus, ne profesionalius ir profesionaliais aktoriais dažnai nenorinčius tapti žmones? Kokia tokių vaidybos užsiėmimų nauda juos lankantiems, kas slypi po neretai iš pažiūros šabloniškomis frazėmis apie geresnį savęs pažinimą ar baimių įveikimą? Apie teatro užsiėmimus vaikams ir jaunimui taip pat pasakoja režisierius Gildas Aleksa. Ved. Indrė Kaminckaitė