KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės,...

Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai siekia jas sukelti, tačiau nereikėtų tuo populistiškai piktnaudžiauti. Pasak rašytojo Marko Zingerio, populistai yra pavojingi, nes dažniausiai yra promaskvietiški. VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pavyzdys...

Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia plėsti mokesčių surinkimo bazę. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja, kad įvedus nors ir mažą nekilnojamojo turto mokestį, jis bus tik didinamas. Anot „Luminor“ banko ekonomisto...

Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad saldumynų griebiamės norėdami atsikratyti streso, todėl reikėtų mokytis, kaip nusiraminti kitaip. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas siūlo nebijoti cukraus keisti saldikliais – žmonės numeta svorio, todėl įgyja...

Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisos Miniotaitės, trumpesnio darbo režimai netinka įmonėms bei šalims, kurios priverstos konkuruoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nėra paprasta pasiekti, kad darbdaviai mokėtų tą pačią sumą už mažiau darbo valandų....

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų...

Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia...

Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus...

Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950 metų prigaminta apie 9 milijardai tonų plastiko, iš kurio keturiasdešimt procentų skirta pakuotėms. Vilniaus universiteto profesorės mikrobiologės Eglės Lastauskienės teigimu, aplinkoje daugėja mikroplastiko dalelių, ir tai kelia nerimą, nes jos...

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės, veterinarijos gydytojos Agnės Žėbienės, ekskrementus rinkti būtina, nes šunys per juos gali apsikrėsti žmonėms pavojingais parazitais. Anot UAB „Grinda” komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, nereikia ieškoti specialių šiukšliadėžių -...

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo pulmonologo doc. Kęstučio Miškinio, per kovido pandemiją, kai žmonės nešiojo kaukes, apsikrėtė mažiau, tačiau dabar ligoniai turi galimybę apsilankyti pas šeimos gydytojus ir nustatomų atvejų daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto...

Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje. Pasak LRTK narės Agnestos Filatovės, į piratinę platformą įdėtas filmas atneša mažiausiai trisdešimt tūkstančių eurų nuostolį legaliems platintojams, todėl Lietuvos žiūrovai turi mažiau galimybių greičiau pamatyti filmų premjeras, nes teisių...

Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, tik penkiolika procentų gyventojų pajus pagerėjimą, o žemiau skurdo ribos yra dvidešimt penki procentai Lietuvos gyventojų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas turi vilties, kad energetikos ir maisto kainos jau pasiekė piką, todėl infliacijos dydis turėtų mažėti. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės daro klaidą, save lygindami su turtingesniais, nes tuomet kyla pavydas. Anot kunigo Kęstučio...

Pasak signataro Mečio Laurinkaus, Lietuvoje dar tebėra Putino gerbėjų, tačiau jaunimo propaganda neveikia, nes jie nemoka rusiškai. Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad žmonės iki keturiasdešimties sovietmetį matė per vaikystės prizmę, todėl nostalgiją gali jausti tik vaikystei, o tie, kurie dalyvavo Sąjūdžio renginiuose, Baltijos kelyje - Rusijos propagandai atsparūs. Kalbėdamas apie energetinę priklausomybę, Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr....

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tik šalys su stipria ekonomika pajėgios skirti lėšų efektyviai kariuomenei, o tuo nesirūpinant, gresia agresyvaus kaimyno okupacija. Anot Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, investicijas užtikrina efektyvi valstybės gynyba, ir Izraelis turėtų Lietuvai tapti pavyzdžiu. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, BVP dalis, skiriama gynybai, galėtų viršyti ir tris procentus, jeigu visuomenė sutartų...

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Komunikacijos agentūros „INK agency” vyresnysis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikas geriausiai atskleidžia Ukrainai išreiškiamos ir surenkamos paramos kiekis — nuostatos ginti demokratines...

Pasak VDU licėjaus „Sokratus” direktoriaus Mindaugo Nefo, vaikams reikėtų suteikti kuo daugiau praktinės informacijos, remiantis ukrainiečių patirtimi: kaip išgyventi, kaip gauti vandens, maisto, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Anot buvusio pedagogo Mišos Jakobo, vaikų psichiką paveikė izoliacija per Covid-19 epidemiją, todėl dėstyti apie karą reikėtų nekeliant papildomo streso. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia, kad svarbu ne tik išmokyti vaikus kurti laužą miške, bet ir kritiškai...

Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto nario Aurelijaus Verygos, sistema iki šiol orientuota į planinį gydymą, nesiruošiama konvenciniam karui, neturime šautinių sužeidimų specialistų, todėl reikia skirti lėšų karo medicinai, pertvarkyti įstaigas, kad jos galėtų veikti požemiuose autonomiškai. VU Medicinos fakulteto profesorė Liubovė Murauskienė teigia, kad karas sukeltų šoką sistemai, todėl iš tarybinių laikų paveldėta centralizuota sistema turėtų tapti lankstesne — vietos įstaigos problemas...

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus teigia, kad būtina tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mažiau paisyti menkaverčių nuomonių socialiniuose tinkluose. Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, žmonės nemoka filtruoti informacijos, todėl jos kiekį...

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje susiklostė efektyvus valdžių šakų balansas, nes nebijoma imtis iniciatyvos bei atsakomybės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis perspėja, kad neribota prezidento valdžia karo metu sukuria prielaidas tironijai. Anot sociologo Vlado Gaidžio, Lietuvoje...

Pasak Šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, visuomenės parama būtų itin svarbi perduodant informaciją apie priešo judėjimą, atpažįstant kolaborantus, taip pat palaikant viešąją tvarką. Anot Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio, visuomenė karius turėtų aprūpinti ne tik materialiai, bet remti dvasiškai, nes tai suteikia motyvacijos. Lietuvos raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė rekomenduoja mokytis suteikti pirmąją medicinos pagalbą, organizuoti humanitarinę...

Anot verslininko Šarūno Jasiukevičiaus, Ukrainos patirtis rodo, kad Rusija atakavo civilių sambūrius, todėl rūsiai gali išgelbėti gyvybes, nes raketos dažniausiai smogia į viršutinius pastatų aukštus. Pasak „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, rūsius itin sunku užversti, nes susidaro apsaugantis kauburys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laikinoji patarėja Tatjana Milkamanovič teigia, kad Suomijoje bendrijos paskiria...

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, kad valstybei iš dalies teritorijos greičiausiai prireiktų evakuoti ketvirtį gyventojų, kiti evakuotųsi patys, todėl žmonės turi žinoti, kaip tai padaryti. Anot išgyvenimo akademijos įkūrėjo ir instruktoriaus Gabrieliaus Edvino Klimenkos, nepatyrę žmonės pasiduoda visuotinei panikai, todėl gauti žinių ir ruoštis reikia iš anksto. Pasak...

Atsargos karys Albertas Daugirdas teigia, kad dažnesnės pratybos suformuotų įpročius, kurie nedirgintų, nes dabar jos rengiamos formaliai, vien dėl to, kad reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė pabrėžia, kad pratybos organizuojamos specialistams, o gyventojai įtraukiami itin retai, nors tuo turėtų užsiimti savivaldybės. Anot Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms vyriausiojo patarėjo...