Koks yra filosofijos ir politikos santykis? Kokia idėjų vieta politinių sprendimų priėmimo procese? Koks politikos vaizdinys atsiveria paragavus politiko duonos? Kokia yra šiuolaikinio konservatizmo būklė Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse? Kodėl pastaraisiais dešimtmečiais konservatyvūs mąstytojai vis labiau radikalėja? Kaip atrodė filosofijos studijos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu? Apie visa tai – išsamus pokalbis su politologu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Virgiu...

Kaip kolektyvinės ir istorinės traumos veikia mūsų visuomenę? Ar nacių ir sovietų represijų sukeltos traumos perduodamos ateities kartoms? Pasak psichologės, Vilniaus universiteto profesorės Danutės Gailienės, ateities kartoms perduodamos ne tik traumos, bet ir atsparumas. Vienas esminių D. Gailienės knygos „Ką jie mums padarė“ atradimų: pasipriešinę ar represijas patyrę žmonės neretai yra psichologiškai stipresni už tuos, kurie prisitaikė prie totalitarinės santvarkos. Kitaip tariant,...

Pirmoje pokalbio dalyje aptariama humanistikos ir humanitarinių mokslų krizė, apie kurią daug diskutuojama Vakaruose. Kodėl vis mažiau studentų renkasi humanitarinius mokslus? Kokią įtaką tam daro verslo požiūris ir ideologiniai, kultūriniai karai? Ar humanitarai apskritai turi teisintis dėl savo egzistencijos ir veiklos prasmės? Antroje pokalbio dalyje kalbama apie Homero „Iliadą“ ir jos įtaką Vakarų kultūrai. Kodėl šiandien vis dar skaitome „Iliadą“? Ką šis epas mums byloja apie karą ir...

Ką lietuviams reiškia dovana? Ar dovanojimas yra džiaugsmas, ar veikiau kančia ir galvos skausmas? Iš kur kyla su dovanojimu susiję sunkumai? Kaip keitėsi lietuvių dovanojimo praktikos per pastaruosius trisdešimt metų? Ar daug laiko skiriame originalesnių dovanų teikimui? Kuo skiriasi įgyvendintos ir neįgyvendintos dovanos? Kada dovana tampa galios ir statuso išraiška? Ar dovanų mainai šiandien nėra virtę ekonominių mainų porūšiu? Ką visuomenės dovanojimo praktikos atskleidžia apie žmonių...

Ką reiškia būti tokios šalies kaip Iranas tyrinėtoja? Kaip atrodo kasdienis gyvenimas ir islamo studijos Irane? Ar tenka užsiimti savicenzūra, privalomai dėvėti hidžabą, net ir atvykus iš užsienio? Kuo skiriasi kasdienis gyvenimas Irane ir Vakaruose? Ar dabartinis islamistinis Irano režimas iškreipia autentišką islamo mokymą? Kokia yra moterų padėtis Irane ir ar galima kalbėti apie specifiškai iranietišką feminizmą? Ko galima tikėtis iš dabar šalyje vykstančių protestų? Apie visa tai –...

Nuoširdus ir atviras pokalbis su humanistinės fotografijos atstovu, žurnalistu Artūru Morozovu. Pasak pašnekovo, mes visiškai nepažįstame šalies, kurioje gyvename – nesidomime, kokia yra Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kasdienybė ir tikrovė, ką Lietuvos miesteliams ir kaimams reiškia mokyklų, ambulatorijų uždarymas. Lietuvos žurnalistika turėtų žymiai intensyviau domėtis šia tikrove. Antroje pokalbio dalyje paliečiamos šiuo metu itin aktualios temos: karas ir fronto patirtys, pastangos...

Koks turėtų būti politikos ir filosofijos santykis? Ar mums reikia daugiau filosofijos viešajame gyvenime? Ar gali būti, kad žodžio laisvė nėra vertinga savaime, o tik tiek, kiek padeda artintis prie tiesos? Kiek mes esame atsakingi už savo viešai ištariamus žodžius? Kaip atskirti tikrą filosofiją ir tiesos paieškas nuo sofizmo, galios žaidimų ir propagandos? Ar reliatyvizmas iš tiesų skatina toleranciją? Kokias esmines problemas galima išskirti šiuolaikiniame moksle, mokyklų ir universitetų...

Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse netyla diskusijos apie meno ir politikos santykį, kurias išprovokavo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir konkrečiai rusų kultūros vertinimo klausimas. Kaip reikėtų vertinti konkrečiai klasikinės muzikos atlikėjų socialinį ir politinį vaidmenį – ne tik dabartinio karo kontekste, bet ir apskritai? Kuo išsiskiria rusų atlikėjų pozicijos, varijuojančios nuo atviro palaikymo Putino režimui iki nedviprasmiškos kritikos? Ką galima pasakyti apie tuos, kurie...

XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą. Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas...

Kas yra vaizduotė ir kaip jos veikimas gali pagyvinti mūsų etinį bei politinį gyvenimą? Ar tai nėra pavojinga žmogaus sąmonės geba? Juk dažnai įsivaizduojame ne vien gerus, bet ir blogus dalykus, kuriame pavojingas fikcijas ir ideologijas. Kaip atskirti etišką ir neetišką vaizduotės veikimą? Ar vaizduotė gali padėti atsispirti įvairioms manipuliacijoms ir melagienoms? Kaip vaizduotės veikimas reiškiasi Rusijos vykdomame kare prieš Ukrainą? Ar Lietuvai reikalinga kokia nors didelė ateities...

Pasaulio sąžinę prieš kurį laiką stipriai sukrėtė vaizdai iš Bučos ir kitų Ukrainos miestų, kurie buvo okupuoti ir kuriuose buvo vykdomi masiniai Rusijos karių nusikaltimai – prievartavimai, kankinimai ir žudymai. Tarp aukų taip pat buvo ir nemažai vaikų. Šie įvykiai daugelį paakino iškelti klausimą: galbūt tokia rusų karių elgsena yra užkoduota Rusijos armijos (anksčiau – Raudonosios armijos) DNR? Ką apie tai byloja istorija? Vienas iš galimų atskaitos taškų yra vadinamųjų „vilko vaikų“...

Pasak filosofo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Viliaus Bartninko, norint sužinoti, kas yra Antika, pirmiausia reikia suprasti, kas yra nuosaikumas. Ši dorybė siejama su sveiku protu, savitvarda, nuovokumu ir ribų pajautimu. Šie aspektai ypač svarbūs nūdienos politiniame gyvenime, kuriame regime tiek daug godumo, nesiskaitymo, puikybės ir arogancijos, kartais privedančios ir prie atviros destrukcijos. Klasikiniais laikais nuosaikumas buvo laikomas viena iš keturių svarbiausių dorybių...

Šiandien apie Kiniją daugiausia kalbama geopolitiniuose, tarptautinių santykių kontekstuose, tačiau labai trūksta supratimo apie giliuosius, kultūrinius ir pasaulėžiūrinius kinų kultūros klodus. Kodėl mes nuoširdžiai nesiekiame pažinti kinų kultūros, kai tuo tarpu kinai labai detaliai analizuoja Vakarų kultūrą? Kuo ypatinga ir unikali įtakinga kinų moralinio mąstymo tradicija – konfucinė etika? Ar ją galima laikyti alternatyva vakarietiškam individualizmui? Kaip kinai supranta asmens tapatybę...

Siekdami geriau suprasti nūdienos įvykius, nemažai analitikų brėžia analogijas tarp Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje. O kaip šiandienos procesus padeda suprasti Pirmojo pasaulinio karo istorija? Kaip apskritai Europoje prisimenamas ir vertinamas šis karas? Kodėl šiandien Vakaruose trūksta tikrų valstybininkų? Iš kur kyla didžiųjų idėjų stoka ir kaip būtų galima atgaivinti plataus užmojo istorines ir filosofines refleksijas, kurios sykiu įgautų aiškų strateginį ir...

Karas Ukrainoje kardinaliai keičia globalios pasaulio tvarkos parametrus. Kaip kinta JAV, Europos Sąjungos, Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiai? Ar JAV ir Kinijos konfrontacija nuo šiol tik gilės? Kokie yra Kinijos interesai ir kodėl karas Ukrainoje ją pastatė į nepatogią padėtį? Koks yra Indijos vaidmuo ir geopolitinė pozicija? Ar karas gali išjudinti institucines reformas, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Europos Sąjungoje? Kokių poslinkių...

Ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir anksčiau Lietuvoje intensyviai vykusios diskusijos apie viešosios erdvės paminklus aktualizuoja svarbų klausimą: koks yra ir turėtų būti meno ir politikos santykis? Kaip šios žmogiškojo patyrimo sritys yra tarpusavyje susijusios, kas jas jungia ir skiria? Kaip Kremlius savo tikslais išnaudoja „didžiosios rusų kultūros“ ir „ypatingo rusų dvasingumo“ ideologemas? Ar masinių nusikaltimų ir brutalaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje Vakarai pagaliau...

Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia vertybines Lietuvos visuomenės koordinates? Ar „Vakarų supuvimą“ kritikuojantys tradicionalistai pagaliau suvokė, prie ko priveda radikalus Vakarų, modernybės ir liberaliosios demokratijos atmetimas? Ką apie Rusijos dvasinę būklę atskleidžia patriarcho Kirilo pamokslai, laiminantys bei skatinantys ukrainiečių žudymą, kuris vadinamas „metafiziniu karu“? Kas moraliniu požiūriu labiausiai atskiria Vakarus nuo Rusijos? Iš kur kyla blogis ir kas pirmiausia...

Rusijos karo prieš Ukrainą ir vykdomų masinių nusikaltimų kontekste tampa labai aktualios kultūros istoriko Johano Huizingos idėjos. Per pastaruosius kelerius metus leidykla „Gelmės“ išleido net tris šio autoriaus knygas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius. Laidoje aptariamas naujausias vertimas – J. Huizingos knyga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ (2021), kurią istorikas parašė 1943 m. būdamas priverstiniame namų arešte nacių okupuotuose...

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vėl aktualizavosi Rusijos propagandos ir dezinformacijos tema. Nors apie ją Lietuvoje buvo daug kalbama po Krymo aneksijos, šiandien būtina su nauju budrumu kelti esminius su ja susijusius klausimus. Kokios yra naujausios tendencijos informacinio karo fronte? Kokius naratyvus ir melagienas šiuo metu aktyviausiai skleidžia Rusija – tiek vidaus auditorijai, tiek Lietuvai, tiek Vakarų valstybėms? Kodėl pirminiame etape Rusijos propaganda visiškai...

Ar Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainos civilius laikytini karo nusikaltimais? Kuo karo nusikaltimai skiriasi nuo nusikaltimų žmoniškumui, ir ar pastarieji jau taip pat įgyvendinami Ukrainoje? Ar pagrįsta kalbėti apie ukrainiečių genocidą? Kiek efektyvi Hagos tribonolo institucija? Galbūt šiuo atveju vertėtų galvoti apie atskiro, specialaus tribunolo steigimą? Kaip į Rusijos nusikaltimus Ukrainoje žvelgia kriminologijos disciplina? Ką mums padeda suprasti atpirkimo ožio, sąžinės neutralizavimo...

Šioje laidoje iš karo teorijos ir istorijos perspektyvos aptariamas Rusijos-Ukrainos karas. Kaip reikėtų įvertinti ligšiolinį Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų pasirodymą istoriniame kontekste? Kas lemia Rusijos kariuomenės sunkumus ir nesėkmes mūšio lauke? Ar Rusija dar gali ištraukti neregėtų kozirių? Iš kur kyla desperacija kviesti samdinius iš Sirijos, prašyti sausų maisto davinių iš Kinijos? Kodėl Rusijos pajėgoms geriau sekasi Ukrainos pietuose? Ar teisūs analitikai, kurie teigia, kad...

Ši Kovo 11-oji yra ypatinga – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčiame netoli mūsų vykstančio karo akivaizdoje. Kaip Rusijos invazija į Ukrainą nuspalvina mūsų valstybingumo suvokimą? Kokia yra dabartinė Lietuvos pilietinės visuomenės būklė? Kiek pagrįstos istorinės analogijos tarp, pavyzdžiui, V. Putino ir A. Hitlerio? Kokią atsakomybę už Kremliaus režimo veiksmus turi prisiimti Rusijos visuomenė? Ar galima lyginti V. Zelenskio sprendimą likti Ukrainoje su A. Smetonos sprendimu 1940 m....

Šioje pažintinio pobūdžio laidoje kviečiame atsitraukti nuo nerimą keliančių aktualijų ir pasigilinti į kiek egzotišką temą – Lotynų Amerikos politinį peizažą ir aktualijas. Kodėl šiame žemyne tokie dideli migracijos į JAV srautai? Kaip Lotynų Amerikos reprezentuojama populiariojoje kultūroje, ypač tokiuose serialuose kaip „Narcos“? Ar iš tiesų žemyno valstybės tokios silpnos ir korumpuotos? Koks narkotikų kartelių vaidmuo? Kokias formas Lotynų Amerikoje įgauna kairysis ir dešinysis...

Neseniai pasirodė istoriko, publicisto ir rašytojo dr. Bernardo Gailiaus pirmasis romanas „Kraujo kvapas“. Tai prikaustantis trileris apie Lietuvos partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono ir jo bendražygių pastangas išlikti nuožmaus, klastingo MGB smogikų persekiojimo akivaizdoje. Ką reiškia parašyti romaną apie partizanų karą, net jei tai nėra istorinis romanas griežtąja prasme? Kaip šis kūrinys siejasi su ankstesnėmis B. Gailiaus knygomis – „Partizanai čia ir dabar“ (2006), „Džeimsas...