„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti. Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima...

„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė. Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie informacijos bei socialinių tinklų sukurta galimybė burtis į bendruomenes suteikia ne tik greitesnį kelią iki atsakymo, bet neretai ir tvirtą klaidingą nuomonę vienu ar kitu sveikatos klausimu. Su tuo vis dažniau susiduria ir psichiatrai-psichoterapeutai,...

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą. Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros...

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities. Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą,...

„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui aplankyti atsinaujinančius žemės ūkius ir pasisemti įkvėpimo bei patirčių, kurias galėtų papasakoti...

Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus. Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos? Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų...

Nepaprasto ir ypatingo mokytojo žvilgsnis į mokymo procesą – bent jau toks įspūdis susidaro išgirdus kalbant Simoną. Jis yra turbūt vienas pirmųjų ir greičiausiai vienintelis Lietuvoje geologas, dirbantis mokytoju. Nuo teatro iki geologinio turizmo, nuo kalbotyros iki mokslo populiarinimo - tai dalis raktažodžių, kurie apibūdina Simono veiklą. Viena iš Simono susidomėjimo sričių - ieškoti paralelių tarp gamtos reiškinių ir to, kokie šiame pasaulyje esame, kaip mes mąstome, kaip susiklosto...

Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip „nelaužoma“. Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse stebimas bevaikystės atvejų augimas. O gyvenimo be vaikų tema sulaukia vis didesnio visuomenės tyrinėtojų susidomėjimo. Nors bevaikystė šiuolaikinėje visuomenėje tapusi patogiu įrankiu žmogui...

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina. Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia? Dvylika punktų ir pokalbis su...

Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į tikrą tiesą ir išmintingesnių sprendimų priėmimą. Kaip melas ir jo formavimas veikia mūsų elgesį? Kaip manipuliuojama emocijomis? Ar įmanoma tai pastebėti prieš tampant melo auka? Į šį, kartais iškreiptą pasaulį, pasinersime kartu su Vilniaus...

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime. Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų...

Skaitmeniniai įpročiai tapo žmonių egzistencijos dalimi, o drąsus mokslininkai bei inžinieriai teigia, kad greitai gali būti net ir kūno dalimis. Išmanieji įrenginiai ir įvairaus dydžio ekranai, kurių informaciją vartojame kiekvieną dieną, palengvino mūsų kasdienybę, bet tuo pačiu ir suteikė daug progų suprasti, kad savo įpročius valdyti yra nelengva. Kodėl nepastebime tų įpročių, kurie mums kenkia? Kaip buvo be išmaniojo įrenginio ir kaip nuobodulys veikia mūsų smegenis? Ir kaip išmokti...

Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tiek į romus nukreiptų neigiamų stereotipų. „Nežinau, kiek žmonės gali vis eiti ir bandyti susirasti...

Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys. Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio būdų paveikti ir keisti savo proto būseną. Psichiatrė-psichoterapeutė ir bekelės (trail) bėgimo entuziastė Rima Viliūnienė teigia, kad bėgimas gali suteikti viltį ir gebėjimą ištverti gyvenimo neapibrėžtumą. Kaip fizinis aktyvumas...

1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis. Šiuo pagrindu buvo sukurta „Velcro“ juosta iki šiol žmonių buityje aktyviai naudojama avalynės,...

Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena,...

„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui? Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto...

„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų vyresnių nei 50 metų pažintinis senėjimas yra...

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono,...

„Dirbu ten, nes turiu tam įrankius ir gebėjimus. Jei to nedaryčiau, tai būtų savęs išdavystė“ – sako neseniai iš rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis. Skirmantas kartu su komanda ir organzicija „Blue/Yellow“ dirbo Ukrainos teritorijose, kurios buvo okupuotos ir išlaisvintos jau nuo praėjusio rudens, tačiau infrastruktūra dar neatstatyta, todėl įprastas gyvenimas nevyksta, o kokybiška sveikatos priežiūra apsunkinta. Kokia ukrainiečių sveikatos būklė karo niokojamose...

„Klaidingai tikime, jog kuo labiau žmonės panašūs vienas į kitą, tuo labiau visuomenė tampa stipresne“ – apie negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje kalba filosofė Jurga Jonutytė. Filosofė tyrinėja kaip visuomenėje suvokiama negalia, koks požiūris į savo kūną dominuoja ir ką vertiname kaip „normalų“ bei „nenormalų“ žmogų. Kodėl „kitaip“ atrodančių ir negalią patiriančių žmonių vis dar nepriimame kaip natūralaus žmonijos bruožo? Kaip visuomenė suvokia „nenormalumo“ aspektą ir kas...

Teigiama, kad žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie iki 10000 marketingo stimulų, o mūsų nykštys kasdien vidutiniškai „nukeliauja“ beveik 400 metrų mūsų telefono ekrane. Vartotojų dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau, o patys žmonės informacijos gausos perkrauti ne visada priima sprendimus, kurie naudingi jiems patiems, o tuo labiau aplinkai. Kaip atliekami neuromarketingo tyrimai? Ar neuromarketingas gali padėti formuoti tvaresnį žmonių elgesį? Kokį vaidmenį šiuo atveju...

„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis atsiskaitymas su medicinos specialistais laikomas korupciniu veiksmu, žmonių tikėjimas, kad dovanos gydytojams gali tapti jų pasveikimo priežastimi niekur nedingo. Kokie istoriniai įvykiai lėmė, jog tai tapo mūsų kultūros dalimi? Kokias įsimintiniausias...

1998 metais australų mokslininkė, sociologė Judy Singer sukritikavo dominuojantį biomedicininį požiūrį į autizmą ir iškėlė neuroįvairovės idėją. Ji autistiškumą pasiūlė vertinti ne kaip autistiškų žmonių socializacijos, emocijų bei elgsenos sutrikimą, bet kaip neurologinį skirtingumą. Jos idėja rėmėsi tuo, kad kitų žmonių neuroskirtingumai ir kitoniškumai neturėtų būti matomi tik kaip klinikinės diagnozės, vien todėl, jog visuomenė yra labiau pritaikyta įprastos raidos žmonėms. Vytauto...

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau. Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė...