„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo santykį. Sociologas gilinasi į tai, kaip jaunosios kartos kariškių gyvenimai ir šiuolaikinės vertybės veikiami tarnybos kariuomenėje, kuri iki šių dienų pabrėžia tradicinius kultūrinius principus. Pokalbis apie šiuolaikinių vertybių vaidmenį jauno...

„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas. Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas?...

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias...

„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu. Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip...

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių...

„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią...

„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis...

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės...

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys. Pokalbis su miškininku, gidu ir...

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos...

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs. Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su...

„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais. Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas? Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda...

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais,...

„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai. Dvylika punktų apie 20...

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį. Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje...

„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas. Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs. Pokalbis apie gamtinį...

„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo rankos prisilietimu atrodė neįtikėtina. Net ir sparčiai tobulėjant medicinai, sveikatos klausimai nuolat persipina su mokslo įrodymais ir mūsų įsitikinimais ar nuomone. Tad kuo iš tiesų pasitikėti, sprendžiant savo sveikatos klausimus? Pokalbis...

„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp...

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi. „4 iš 10 gabių asmenų...

Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų? Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia. Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis. Ved. Ignas Klėjus

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus...

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos...

Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti. Sociologas Linas Jakučionis gilinosi ne tik į tai kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę...

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti. Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima...