Pelkių mokslas. Lietuvos gamtos fondas į lietuvių kalbą išvertė pirmąją pasaulyje vokiečių botaniko K. A. Vėberio mokslinę monografiją, skirtą detaliems pelkių tyrimams. Prieš šimtą metų autorius pats buvo atvykęs į Nemuno deltą ir surinko itin gausią ir įvairią medžiagą būsimajai monografijai apie Aukštumalos pelkę. K. A. Vėberio monografija išgarsino mokslininką visame pasaulyje. Taip pat ir tarptautinė mokslo bendruomenė sužinojo apie Aukštumalos pelkę, liūliuojančią Nemuno deltos regioniniame parke. Kodėl vokietis susidomėjo Aukštumalos pelke? Kodėl ne lietuviai parašė pirmąją monografiją apie šį unikalų gamtos stebuklą? Gal todėl, kad autorius K. A. Vėberis prieš šimtą metų apie lietuvius taip rašė: „Malonus, bet mažiau energingų žmonių tipui priskiriamas lietuvis pasirodė esąs nepakankamai pajėgus tapti šios ar panašios pelkynės dykros viešpačiu, kaip kad atkakliai savo tikslo siekiantis žemutinis saksas šiaurės vakarų Vokietijoje.“ Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Žinoma, šiandien Aukštumalos pelkė niekada nebus tokia, kaip prieš šimtą metų. Bet ji yra ir ja reikia rūpintis. Laidoje vieši daug laiko Aukštumalos pelkės moksliniams tyrimams skyręs ekologas, aplinkosaugininkas dr. Romas Pakalnis, kurį tarptautinė mokslo bendruomenė laiko „laiminguoju žmogumi, dirbančiu Aukštumaloje“.