Visada įdomu prisiminti prieš metus ar daugiau kalbėjusiųjų mintis apie mokslą, gyvenimą, nuveiktus darbus. Mintimis dalijasi literatūrologė ir rašytoja Viktorija Daujotytė-Pakerienė, kalbininkas, baltistas Zigmas Zinkevičius, kardiochirurgas, diplomatas Jurgis Brėdikis, astronomas, muziejininkas Gunaras Kakaras, kunigas Nerijus Vyšniauskas.

„Nereikia parimus sėdėti viduryje Žemaitijos kaip rūpintojėliui ir raudoti: nieko neturiu, man niekas nieko neduoda. Tiesiog reikia imti ir daryti“, – sako Plungės meras Audrius Klišonis. Žmonės regionuose yra nuoširdūs. Kartais dėl to nuoširdumo ir tiesaus kalbėjimo atsiranda problemų. Bet nepaisant sunkumų, Plungėje kuriasi jauni verslai, keičiantys požiūrį į aplinką, bendražmogiškus santykius. Laidoje taip pat mintimis dalijasi jaunieji verslininkai Tomas Danilevičius, Reda Aurylaitė,...

„Kada nors praverkite mažos leidyklos duris. Už krūvos knygų pamatysite styrančias ausis“, – sako leidyklos „Žara“ steigėjas Aidas Žandaris. Ramutė Žandarienė nenori kitokio gyvenimo: „Mes kiekvieną knygą apčiupinėjame, ja pasidžiaugiame, palydime iki spaustuvės. Mes nenorime plėstis, prarasti ryšio su knyga.“

„Prisėskite ant kelmelio ir gerai pagalvokite: kaip gyvenate, kaip jaučiatės? Neabejoju, kad esate įsitempę, strese ir nelaimingi. Dauguma atsakymų slypi mūsų viduje“, – sako VU Medicinos fakulteto prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

„Nežinau, ar būsiu teisus sakydamas, kad kuriame lietuvišką kavos kultūros tradiciją. Gal formuojame? Mes sukūrėme pirmąjį kavos ruošimo įrankį iš lino ir medžio, molinius puodelius“, – mintimis dalijasi kavos entuziastas Emanuelis Ryklys. Kaip kurti verslą, kad jis teiktų džiaugsmą ir prasmingą veiklą?

„Proveržis pojūčiuose keičia požiūrį į pasaulį“, – sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Kodėl žmonėms reikėjo ir reikia kvapų? Ar kvapas veikia tik emocijas ir prisiminimus? Ar įmanoma remiantis istorine, antropologine, kvapų menotyrine medžiaga, asmenine patirtimi, prisiminimais aprašyti kvapus deskriptoriais ir juos atkurti? Kaip naudojamos natūralios ir sintetinės medžiagos? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė.

Venecijos chartijos postulate rašoma, kad restauravimas baigiasi ten, kur prasideda hipotezės. Šiuolaikinis restauratorius turi būti ir menininkas, ir istorikas. Išmanyti gamtos mokslus, savo sprendimus grįsti moksliniais tyrimais ir restauravimo teorijos principais. Jis visada turi įvertinti, kiek gali padėti ar pakenkti restauruojamai vertybei. Prancūzą Loic Salfati taip sužavėjo Prano Gudyno restauravimo centras, kad porą metų fotografavo restauratorių kasdienio darbo akimirkas. Nuotraukas...

Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas dr. Dainius Razauskas šiuo metu yra vienas produktyviausių ir įdomiausių lietuvių senojo pasaulėvaizdžio, senosios lietuvių kultūros tyrinėtojų. Lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas dr. D. Razauskas Valstybine J. Basanavičiaus premija įvertintas už reikšmingus mokslinius baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus, įtaigią ir telkiančią tautos vertybių sklaidą.

Šiandien Europos Sąjungai trūksta penkių tūkstančių pilotų, pasirengusių profesionaliai skraidyti orlaiviais. Ar reikia pilotų Lietuvai? Laidoje dalyvauja VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Jusionis, „Airbus A320“ pilotai ir instruktoriai Donatas Latvėnas ir Virgilijus Kaminskas.

Baimę viešai kalbėti galima įveikti. Lietuvoje randasi vis daugiau klubų, į kuriuos renkasi įvairaus amžiaus žmonės ir mokosi kalbėti. Kodėl žmonės mokosi viešai kalbėti? Laidoje mintimis dalijasi vieno iš klubų prezidentė Greta Šiaučiūnaitė ir mentorius Henrikas Kuryla.

Sveikos gyvensenos treneris Ignas Bakėjus, atsisakęs snobiškų norų, pradėjo ieškoti prasmingesnio gyvenimo. Jaunam žmogui nuo verslo į sportą pereiti padėjo žinios, tačiau sustoti jis nežada. I. Bakėjus sako, jog jo tikslas – sveika tauta.

Kartais žmonės, girdėdami gražiai kalbančius autoritetus, bijo patys viešai prabilti. Gal nesugebės taip kaip jie?.. Kas tada? O tada nieko! Taip ir liks neišgirsti. Žinių ir informacijos amžiuje mūsų kalba ir kalbėjimas keičiasi. Tai neišvengiama. Į pagalbą ateina sociolingvistika – kalbos mokslas, tiriantis kalbos santykį su kalbėtojais ir ieškantis atsakymo į keliamus šiandienos visuomenės klausimus. Laidoje dalyvauja lingvistas humanitarinių mokslų daktaras Giedrius Tamaševičius.

„Geologija yra mažiau nušviesta visuomenei negu kiti mokslai. Kitose šalyse, kuriose yra kalnai, geologija akivaizdi. Daugeliui žmonių atrodo, jeigu Lietuvoje gyvename lygumų ir kalvų krašte, tai ir geologijos nėra. Iš tikrųjų mūsų krašte geologija yra pati nuostabiausia pasaulyje“, – sako VU Chemijos ir geomokslų instituto lektorius dr. Andrejus Spiridonovas.

„Mes siekiame pateisinti savo buvimą regione. Norime, kad Telšiai taptų menų miestu“, – sako VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys. Vilniaus dailės akademija turi keturis fakultetus skirtinguose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose. Vieni miestai yra kurortiniai, kiti – pramoniniai, Telšiai siekia tapti menų miestu. Dažnai kyla klausimai: kaip Telšiai susiję su VDU, koks Telšių fakulteto unikalumas ir išskirtinumas, kodėl miestas turėtų patekti į menininkų...

„Lietuvoje kuriasi vis daugiau dermatologijos klinikų. Mums norėjosi klasikinę dermatologiją sujungti su naujausiomis pasaulyje technologijomis. Sukaupta patirtis ir žinios leis gilintis į šią medicinos sritį, rašyti naujas disertacijas“, – mintimis dalijasi „Inovatyviosios dermatologijos“ centro vadovė, gydytoja dermatologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

„Negalima atimti iš žemaičio žemaitiškumo, kaip negalima iš bavaro atimti bavariškumo. Negali žemaičio indentitetas ir meilė kraštui kenkti Lietuvai, kaip Bavarija niekada nekenkė Vokietijai“, – mintija architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Telšiuose pristatyti unikalūs Žemaitijos žemėlapiai – Žemaitija seniausiuose Europos žemėlapiuose. Laidoje mintimis dalijasi Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė.

„Šiandien kaip niekada reikalingi išmanieji slaugytojai, kurie prisidės prie pacientų prailgintos gyvenimo trukmės, gyvenimo kokybės, mirtingumo mažėjimo dėl širdies nepakankamumo ir komplikacijų“, – apie širdies nepakankamumo kabinetus mintimis dalijasi akademikas prof. Aleksandras Laucevičius. „Mes siekiame užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, teikimą ir tęstinumą sergantiems širdies nepakankamumu, todėl VU Medicinos fakultete organizavome kursus...

„Dabar toks laikas, kai žmogus turi būti kūrybiškas ir susikurti profesiją. Su geologija nėra taip, kad pasirinkai ją ir viskas. Įsikalini ir tampi „duobkasiu“. Ne, taip nėra... “, – sako VU Gamtos mokslų fakulteto doktorantas Simonas Sarrmann.

„Lietuvos piliečiai turi žinoti, kad dėl mūsų kaltės Lietuvos padangėje skraidymai nesustos“, – tikina įmonės „Oro navigacija“ gen. direktorius Algimantas Raščius. „Aviacija yra konservatyvi ir lėtai priima naujas technologijas. Naujos koncepcijos mobilus skrydžių valdymo bokštas – tai dar vienas svarbus technologijos proveržis aviacijoje“, – sako Tomas Tamašauskas, įmonėje „Oro navigacija“ atsakingas už technologijų plėtrą.

Londone, Norvegijoje, Airijoje sukaupta patirtis, sunkiai uždirbti pinigai, sutiktos antrosios pusės, ilgesys Biržams paskatino jaunus žmones grįžti į gimtąjį kraštą ir imtis verslo, neprašant vietos valdžios nei pinigų, nei lengvatų, nei kitų malonių. Skaidrė ir Jolanta Samulytės darbuojasi brolio sodyboje „Pas Vaidotą“. Sigitas Jurčys ir Inga Varnaitė įkūrė bendrovę „Šokolado gama“, organizuoja edukacines pamokėles. Įvairių rūšių kavą ir kepinius biržiečiams siūlo kavinės „Kava plius“...

„Antrinės atliekos nebūtinai yra šiukšlės konteineriuose. Tai gali būti daiktai, kurių mums nereikia“, – sako ekologė ir aplinkotyrininkė Vaida Griškevičienė. Kaip sudominti moksleivius, studentus ir bendruomenes prisidėti prie aplinkos švarinimo, gamtos puoselėjimo ir ekoidėjų skleidimo?

Apie elektromagnetinę taršą mokslininkai kalba vis dažniau. Vis daugiau randasi įrodymų apie poveikį žmogaus sveikatai, gyvūnams, augalams. Anot dr. Rimanto Petrošiaus, savo sveikata turėtume pasirūpinti patys. Visą parą mus veikia įvairaus stiprumo dirbtinės kilmės elektromagnetiniai laukai. Juos sukuria ir spinduliuoja elektros laidai, televizoriai, mikrobangų krosnelės, elektrinės viryklės, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir pan. Ar liaudyje vadinamos virgulės gali mums padėti nustatyti...

„Sutana ar abitas nepadaro iš žmogaus kunigo ar vienuolio“, – sako kunigas dr. Nerijus Vyšniauskas. Ar sunku būti kunigu žinių ir technologijų amžiuje? Ar šiuolaikiniam kunigui reikalingas celibatas? Ar verta rinktis kunigystę šių dienų jaunuoliams? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kavarsko klebonas dr. Nerijus Vyšniauskas.

„Teologijos srityje disertaciją turi parašyti taip, kad ateistas, paėmęs mokslinį darbą į rankas, neturėtų prie ko prikibti“, – mintimis dalijasi kun. dr. Nerijus Vyšniauskas. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo, Kurklių Šv. Jurgio ir Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapijų klebonas ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas kun. N. Vyšniauskas neseniai Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame saleziečių universitete. Disertacijos tema „Šiluvos šventovė...

„Visada, kai išgirstu lėktuvo gausmą, akis pakeliu į dangų“, – sako VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Jusionis.