Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos dvyliktokas Remigijus Jakštys yra bendrovės „Solidus mokslas” vykdantysis direktorius ir jaunųjų studentų partnerių vadovas. Jis siekia padėti jauniems žmonėms pradėti verslą. Per seminarus, į kuriuos susirenka šimtai moksleivių, R. Jakštys skatina jaunimą ne emigruoti, o likti Lietuvoje ir ieškoti galimybių, kurių yra apstu. R. Jakštys karjeros laiptais pradėjo kopti būdamas vos 14-os, o šiandien yra įmonės vykdantysis direktorius. Kaip jam...

„Kas yra vadinamieji startuoliai? Tai – inovatyvūs verslai, inovacijos, technologijos“, – sako KTU „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys. Šiandien daugelį turinčių idėjų jaunuolių kankina klausimas, kaip pradėti verslą? Pagalbos ranką jiems tiesia KTU verslumo inkubatorius, kuriame suteikiamos žinios, patarimai, patirtis, patalpos, investicijų paieška.

„Pasaulyje ryškėja tendencija, kad vis daugiau darbuotojų, ypač jaunimas, dirbantis sunkiojoje pramonėje, nori taip pat jaustis išskirtinai. Nenori, kad jų apsaugos darbinės priemonės būtų prastos, nekokybiškos, nemalonios. Žmogus turi jaustis patogiai, saugiai ir oriai atlikdamas bet kurį darbą“, – sako buvęs KTU doc. dr. Virginijus Urbelis. Lietuvio sukurtos smūgiams ir prapjovimams atsparios pirštinės pelnė prestižinį pasaulinį pramoninio dizaino įvertinimą. Mokslininkas V. Urbelis puikiai...

„Reikia pozityviai mąstyti. Savo dienotvarkėje nesivadovauju kriterijumi „man įdomu arba ne.“ Man viskas patinka. Svarbiausia eiti ir nesustoti. Nuolat mokytis ir naudotis visomis galimybėmis. O jų, patikėkite, yra labai daug“, – mintimis dalijasi 75-erių pensininkas, buvęs anglų kalbos mokytojas, vertėjas Algirdas Tupė.

„Žemėje mes turime Jungtinių Tautų organizaciją, bet neturime vieno globalaus unikalaus ateities žemės civilizacijos instituto, milžiniško mokslinio darinio, kuris nagrinėtų susidariusią padėtį, prognozuotų, bent jau preliminariai galvotų apie ateitį ir galimybes. Viso to mes neturime. Mes gyvename šia diena ir kaip akli kačiukai einame į ateities nežinomybę“, – svarsto Lietuvos astronomas, muziejininkas Gunaras Imantas Kakaras. Šiandien moderniausiais teleskopais aprėpiame tokią Visatos...

Šiaulių universiteto botanikos sodas. „Mes botanikos sode vykdome ne tik mokslinę veiklą, bet ir šviečiamąją. Norime, kad jaunoji karta augtų pažindama juos supančią aplinką ir būtų sveika“, – sako Šiaulių universiteto botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė. Kiekvienas iš keturių botanikos sodų Lietuvoje nori kuo nors išsiskirti. Mokslininkai turtina ir saugo kuo retesnes augalų kolekcijas. Kuo ypatingas Šiaulių universiteto botanikos sodas? Gal lietuviškų darželių madomis?

Ar tikrai viską žinome apie bites, medų ir naudingus bičių produktus? Pasakoja Senovės bitininkystės muziejaus darbuotoja Danutė Indrašienė.

„Pagal senovės mokyklą, vaistininkas yra sargas, kuris saugo žmogų nuo per didelio medikamentų ir papildų vartojimo. Mes, senosios kartos vaistininkai, dar ir šiandien laikomės tų priesakų“, – mintimis dalijasi „Valerijono“ vaistinės direktorė, provizorė Almyra Girdenienė. Tikriems vaistininkams priklausančių vaistinių greitai reikės ieškoti su žiburiu. Vis labiau pamirštamas vaistininko profesijos pašaukimas – tarnystė žmogui. Tokių žmonių, kurie vaistininko profesiją vertina kaip dovaną,...

Diena su ornitologu. Žmonija nuo seno ilgesingu žvilgsiu palydi praskrendančius paukščius. Šis gyvosios gamtos reiškinys iki šiol lieka paslaptingas ir iki galo neišaiškintas. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, kalbėdamas apie paukščių žiedavimą, sako: „Tai ne darbas, o malonumas, toks gyvenimo būdas. Gaila, kad Lietuvoje per mažai moksleiviai, o ir suaugusieji domisi paukščiais.“

Pelkių mokslas. Lietuvos gamtos fondas į lietuvių kalbą išvertė pirmąją pasaulyje vokiečių botaniko K. A. Vėberio mokslinę monografiją, skirtą detaliems pelkių tyrimams. Prieš šimtą metų autorius pats buvo atvykęs į Nemuno deltą ir surinko itin gausią ir įvairią medžiagą būsimajai monografijai apie Aukštumalos pelkę. K. A. Vėberio monografija išgarsino mokslininką visame pasaulyje. Taip pat ir tarptautinė mokslo bendruomenė sužinojo apie Aukštumalos pelkę, liūliuojančią Nemuno deltos...

„Gyventi reikia taip, kad mūsų Žemės išteklių liktų ateinančioms kartoms“, – sako KTU Aplinkosaugos technologijos katedros doc. dr. Violeta Kaunelienė. Magistrantė Asta Rimšaitė KTU studijuoja aplinkosaugos inžineriją. „Gimiau ir užaugau Kaune. Nors lanksčiau betoniniais šaligatviais, gamta visada traukė. Dar vaikystėje negalėjau žiūrėti į netvarkingas laužavietes. Šiandien dalyvauju įvairiuose projektuose, sodinu medžius, tvarkau aplinką“, – mintimis dalijasi Asta.

Susipažinti su robotika, sukonstruoti robotą, jį užprogramuoti ir dalyvauti varžybose galima Išmaniojoje mokykloje Šiauliuose.Čia visi laukiami. Skeptikai patys gali įsitikinti, kad konstruoti yra įdomu, patrauklu ir amžius – ne kliūtis. Gražu, kai prie vieno stalo sėdi ir konstruoja žilagalviai su anūkais. Laidoje dalyvauja Išmaniosios mokyklos Šiauliuose vadovė Jolita Cinkutienė, robotikos užsiėmimu vadovė Ilona Rathosi ir užsiėmimų dalyviai.

„Nors pelenu, tačiau namuos...“, – apie žinomo Mažosios Lietuvos knygnešio Martyno Jankaus išreikštą paskutinę valią prisimena muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Mažojoje Lietuvoje, Pagėgių krašte, Bitėnuose, įsikūręs M. Jankaus muziejus mena knygnešių laikus, pagarbą knygai, kuri buvo rašoma iš didžiosios raidės.

„Širdies chirurgija labai reikalinga moderniai visuomenei. Ši specialybė jungia įvairių mokslo sričių bei technologijų naujausius pasiekimus. Tai – pažangos, civilizacijos požymis. Širdies chirurgija pasiekusi aukščiausią lygį ten, kur valstybės yra turtingos, išvysčiusios aukštąsias technologijas, mokslą, pasižyminčios aukštu medicinos lygiu“, – mintimis dalijasi žinomas širdies chirurgas prof. akad. Vytautas Sirvydis.

„Ar žmogus tampa XXI a. preke? Taip! Kaip ginklai, narkotikai ar informacija“, – sako Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios jurisdikcijos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas doc. Igoris Bazylevas. „Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat pabrėžiamos žmogaus teisės ir asmenų apsauga, akcentuojama laisvo pasirinkimo prezumpcija. Tačiau realybėje, pripažinkime, būna kitaip“, – mintimis dalijasi VU Teisės fakulteto IV kurso studentė Greta Slapšytė. Lietuvos būsimieji teisininkai surengė konferenciją...

Jaunieji teisininkai. „Ateitis yra jaunų žmonių rankose“, – sako Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas Olegas Beriozovas. Jaunasis teisininkas pabrėžia, kad žmonės, spręsdami vieną ar kitą teisinę problemą, dažnai vadovaujasi emocijomis, nes jiems trūksta žinių. Todėl O. Beriozovas įkūrė Petro Leono akademiją, kurioje teisinių žinių gali įgyti vyresnio amžiaus žmonės.

Žmonija nuo seno ilgesingu žvilgsiu palydi praskrendančius paukščius. Šis gyvosios gamtos reiškinys iki šiol lieka paslaptingas ir iki galo neišaiškintas. Ventės rago ornitologinėje stotyje dabar pats įkarštis, žieduojami paukščiai. Vedėjas Vytautas Jusys sako: „Tai ne darbas, o malonumas, toks gyvenimo būdas. Gaila, kad Lietuvoje per mažai moksleiviai, o ir suaugusieji domisi paukščiais.“

Klaipėdos universiteto doc. Nijolės Strakauskaitės knyga „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“ atvėrė tikrąją šio krašto istoriją, apie kurią niekas nežinojo. Tai pirmoji mokslininkė, lietuviškai parašiusi istoriją apie šį kraštą. Mokslininkė N. Strakauskaitė prisimena, kad 1990 m. apie Kuršių nerijos istoriją lietuviškai galima buvo užtikti tik nedidelius fragmentus. Teko tenkintis legendomis. Iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijos istorijos tema buvo parašyta nemažai, radosi net...

UNESCO Pasaulinio paveldo sąraše Kuršių nerija pripažinta kaip išskirtinė pasaulinio paveldo svarbos kultūrinio kraštovaizdžio vietovė. Tačiau ne kiekvienas konkrečiai gali išvardyti, kas šiame krašte yra svarbaus ir ypatingo? Tam, kad ne emocijomis, o žiniomis pagrįstume šio krašto unikalumą, sudarytas Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašas. Laidoje dalyvauja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Lietuvos gamtos fondas į lietuvių kalbą išvertė pirmąją pasaulyje vokiečių botaniko K. A. Vėberio mokslinę monografiją, skirtą detaliems pelkių tyrimams. Prieš šimtą metų autorius pats buvo atvykęs į Nemuno deltą ir surinko itin gausią ir įvairią medžiagą būsimajai monografijai apie Aukštumalos pelkę. K. A. Vėberio monografija išgarsino mokslininką visame pasaulyje. Taip pat ir tarptautinė mokslo bendruomenė sužinojo apie Aukštumalos pelkę, liūliuojančią Nemuno deltos regioniniame...

XXI a. miškininkams dar prieš šimtą metų Lietuvos miškų patriarchas Povilas Matulionis yra rašęs, kad tauta neverta savo žemės, savo tėvynės, jei savo darbais dar labiau pagražintos nepaliktų jos ainiams. Trakų miškų urėdijoje praleista diena atskleidė miškininkų profesijos ypatumus, urėdijos specialistų darbo specifiką. Siekiant saugoti, puoselėti, brandinti ir gausinti miškus, būtinas ne tik rankų darbas, bet ir naujausios technologijos bei pažangi technika. Praleisti dieną su Trakų miškų...

„Aviacija yra liga, kuria sergi visą gyvenimą“, – sako VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Stankūnas. Daugeliui atrodo, kad Lietuvoje nebeliko aviacijos. Prof. J. Stankūnas kitaip mano. Tai, kad ji tapo mažiau matoma, nereiškia, kad jos iš viso nėra. Tiesiog pastaruoju metu aviacija pasikeitė. Pasikeitė jos samprata, aviacijos verslo modelis.

Daugiau kaip šimtas Europos Sąjungos mokslininkų vykdo tarptautinį Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimą. Lietuvos mokslininkai taip pat prisijungė prie formuojamos išsamios duomenų bazės. Visuomenės senėjimas yra vienas didžiausių XXI a. iššūkių, turintis tiesioginės įtakos gyventojų pensijoms, sveikatai, ekonominiam vystymuisi, gyvenimo kokybei bei socialinei sanglaudai. „Pats tyrimas pensijų nepadidins, bet mes pamatysime žmones, suprasime, kodėl jie jaučiasi labiausiai...

Žemė būtų nyki be augalijos. Vieniems žolytė yra nesvarbi, kitiems – pasaulio pažinimas. Biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Balsevičius sako: „Mums rūpi augalų rūšių įvairovė. Herbariumai svarbūs ne tik mokslui. Jie taip pat yra krašto kultūros ir istorijos dalis. Herbarus rinko žymūs botanikai, kurių pavardės visiems gerai žinomos.“ Laidoje vieši VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre veikia Europos dalelių fizikos laboratorijos paroda. Penkiose erdvėse plakatai, interaktyvios instaliacijos, filmukai ir kompiuteriniai žaidimai pasakoja apie Visatos atsiradimo istoriją, pristato didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve vykdomus eksperimentus, neįžiūrimų dalelių ypatumus, Europos branduolinių mokslinių tyrimų CERN organizaciją. VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Branduolio teorijos skyriaus vyresnysis mokslo...