Tam tikro kalbinio vystymosi stadijoje vaikai gali artikuliuoti tik vienskiemenius, paprastos fonetikos žodžius, pavyzdžui, „ma“, „te“, „da“. Šie garsai neturi reikšmės – jiems ją suteikia suaugusieji.

Skiriami du ištiktukų tipai: onomatopėjiniai, tiesiogiai pasaulio garsus mėgdžiojantys ištiktukai (au au, ku kū) ir vaizdiniai, jaučiamų, patiriamų ar regimų tikrovės vaizdinių garsinio imitavimo ištiktukai (žvilgt, plast).