Prieš 120 metų panaikintas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Vienas reikšmingiausiai prie draudimo panaikinimo prisidėjusių žmonių buvo lietuvių kultūros ir spaudos veikėjas Antanas Macijauskas.

Labai panašiai skambatys žodžiai turi kiek skirtingas reikšmes. „Žmogiškas“ – būdingas žmogui; geras, doras, jautrus, „žmoniškas“ – mylintis, užjaučiantis žmones ir gyvūnus; būdingas geram žmogui; turintis tinkamų savybių.

„Biurokratizmas“ apibūdinamas kaip socialinis reiškinys, kuriam būdingas nelankstumas reaguojant į netikėtas situacijas, reikalų tvarkymo trukdymas ar vlkinimas aklai laikantis formalumų. „Biurokratija“ – tai valdininkų visuma, profesionalių valdininkų aparatas, pasižymintis kompetentingumu.

Tam tikro kalbinio vystymosi stadijoje vaikai gali artikuliuoti tik vienskiemenius, paprastos fonetikos žodžius, pavyzdžui, „ma“, „te“, „da“. Šie garsai neturi reikšmės – jiems ją suteikia suaugusieji.

Skiriami du ištiktukų tipai: onomatopėjiniai, tiesiogiai pasaulio garsus mėgdžiojantys ištiktukai (au au, ku kū) ir vaizdiniai, jaučiamų, patiriamų ar regimų tikrovės vaizdinių garsinio imitavimo ištiktukai (žvilgt, plast).

Lotyniškai žodis „sectio“ reiškia padalą, atskirtą dalį, perpjovimą. Todėl žodžiu „sekcija“ vadinamas ir įstaigos ar organizacijos skyrius arba poskyris, grupė žmonių, nagrinėjančių vienos rūšies problemas, cezario pjūvis ar netgi lavono skrodimas.

Žodžius „gastronomija“ ir „gastritas“ sieja graikiškas žodis „gaster“, reiškiantis skrandį, pilvą. Žodį „gastronomija“ išpopuliarino poema „Gastronomija, arba valstietis prie stalo“, kur kalbama apie valgymo džiaugsmą.

Bakalėjos skyriuje randama miltų, cukraus, kavos, makaronų ir panašių ilgo galiojimo produktų, pirminė žodžio „bakalėja“ reikšmė – žolės, daržovės, žalumynai.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šie žodžiai apibrėžiami taip: „mirtingumas“ – mirimų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi, o „mirštamumas“ – tai mirties atvejų skaičiaus santykis su ta liga sergančiųjų skaičiumi.

Tarptautiniai dėmenys lietuvių kalboje nėra atskiri žodžiai, o kartu su kitais dėmenimis sudaro sudurtinius žodžius, rašomi kartu: ekstradicija, autoportretas, videoįrašas, audioknyga, ekstrasiunta.

Kai kuriems žmonėms skaityti įprastus tekstus sudėtinga. Maždaug penktadaliui visuomenės reikalingi tekstai, parašyti lengvai suprantama kalba. Tokiuose tekstuose informacija perteikiama trumpais ir aiškiais sakiniais.

Prieš 100 metų išleistas lietuvių kalbininko, baltistikos mokslo kūrėjo Kazimiero Būgos pirmasis sąsiuvinis laikomas lietuvių kalbos žodyno ištakomis. K. Būga žodynui surinko 600 tūkst. kortelių.

Posakis „Štai kur šuo pakastas“ reiškia ilgai ieškotą ir pagaliau atrastą priežastį. Spėjama, kad posakis kilęs viename vokiečių miestelyje, kur, pasak legendos, XVI austrų aristokrato gyvybę išgelbėjęs šuo.

Būdvardis „draugiškas“ vartojamas ir nauja reikšme – nekenksmingas, nekenkiantis aplinkai.

Jonas Jablonskis 1893 m. „Varpe“ pasiūlė atskirti ilgąją „ū“ nuo trumposios „u“ remdamasis čekų ir latvių kalbų pavyzdžiu.

Maišiniais vadinami žodžiai, sudaromi suliejant pagal reikšmę susijusių žodžių dalis, pvz., kofisas, darbostogos, svetimgėda.

Žodžiai „šachas“ ir „matas“ kilo iš persų kalbos.

iš 7 baltų kalbų: lietuvių, latvių, prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių ir sėlių – gyvos liko tik lietuvių ir latvių.

Pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas parašė kitų kraštų kalbininkai. Išmokęs lietuviškai, vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris parašė pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, turėjusią įtakos formuojantis lietuvių kalbos rašybai.

Žodis „bankrotas“ kilo iš italų kalbos, reiškia jis sulūžusį suolą, mat aksčiau nemokus bankininkas sulaužydavo suolą, ant kurio būdavo atliekamos finansinės operacijos.

„Kvizas“ – tai viktorina, protmūšis.

Vertėjai turi netikrų draugų: jais vadinami dviejų kalbų žodžiai, kurie panašūs forma, bet skiriasi reikšmėmis. Tokį pavadinimą gavo dėl to, kad garsinis ar grafinis panašumas klaidina vertėjus.

„Wiki“ kilęs iš havajų kalbos ir reiškia „greitas“. Į tarptautines platumas jį atnešė Wardas Cunninghamas, pirmosios „Wiki“ svetainės kūrėjas.

Žodis „savaitė“ atėjo iš prūsų kalbos ir slaviškąją „nedelia“ nukonkuravo tik XX a. pradžioje.

Terminas „fašizmas“ susijęs su žodžiu, reiškiančiu bendriją, grupę ar ryšulį, kuokštą.