Sukurpti įtikinamas hipotezės, kas buvo toji Betliejaus žvaigždė, mes jau galime. Bet aš galime bent jau šimto metų tikslumu išpranaušauti, kada nusigausime iki artimiausios žvaigždės? Ved. Aidas Puklevičius

Bet kuris audinys, fizinis ar visuomeninis, kartais yra per siūles, kartais reikalauja lopo, o kartais betinka šiukšlių dėžei. Bet kaip nuspėti, su kuriuo variantu turime reikalą? Ved. Aidas Puklevičius

Aukojimas, atnašavimas, dovanojimas... Nuo seno mes sukandę dantis atiduodame tai, kas brangiausia, ir taip bandome permaldauti anapusines jėgas ar šiapusinius autoritetus. Apie ką taikliau kalba dovanos? Ar apie tuos, kurie dovanoja, ar apie tuos, kurie dovanas gauna? Ved. Aidas Puklevičius

Milijardus metų mūsų planetą sėkmingai vertėsi be žmonių civilizacijos. Gal būtent todėl mums taip nesinori galvoti apie tai, kaip ji vėl apsieis be mūsų? Ved. Aidas Puklevičius

Juokas atrodo pats lengviausias ir natūraliausias emocijų išsiveržimas. Tačiau viena yra juoktis, o kita - juokinti. Ypač kai sugalvoji tai paversti savo pašaukimu. Ved. Aidas Puklevičius

Kairioji mintis kažkada skelbėsi norinti išlaisvinti visus be išimties. Tačiau kodėl vis dažniau atrodo, kad labiausiai jai sekasi įkalinti save prietaruose, stereotipuose ir užkeikimuose? Laidos svečias – Algirdas Davidavičius. Ved. Aidas Puklevičius

Apie švietimo problemas kalbama tiek seniai ir tiek daug, kad vien nuo joms skirtų žodžių turėtų viskas užsikurti ir susitvarkyti. Bet kadangi niekaip neužsikuria, gal tiesiog reiktų šiek tiek susitvarkyti lūkesčius? Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl bet kokia žmonių organizacija nori plėstis, bet plėsdamasi deda pamatą savo galimam žlugimui? Ar tai geležinis dėsnis, ar vis dėlto įmanomi ir priešnuodžiai? Ved. Aidas Puklevičius

Kai mus užpuola virusai, ir mes, ir mūsų imuninės reakcijos viską supranta - priešas veržiasi iš išorės, ginkimės, kaip kas išmanome. Tačiau kai išprotėja mūsų pačių ląstelės ir pradeda mus lėtai, bet užtikrinti naikinti, gintis daug sudėtingiau. Tai ar ateis toji diena, kai nebespėliosime, kuri mūsų ląstelė ims kraustytis iš proto? Ved. Aidas Puklevičius

Performanso menui jau stuktelėjo šimtmetis. Ir vis tiek per tą laiką bendros nuomonės nesuradome. Vieniems tai genialus būdas išsivaduoti nuo ankstesnio meno pančių, kitiems kažkas absurdiško. Bet gal tokia viena nuomonė apskritai neįmanoma bet kokio meno atžvilgiu? Ved. Aidas Puklevičius

Gal ne taip smurtingai kaip 1968-aisiais, tačiau ne mažiau audringai į pasaulio universitetus vis atkakliau braunasi keista mada. Užuot diskutavus dėl tiesų, blusinėjamos mikroagresijos, užuot ieškojus atradimų, kuriamos atseit saugios erdvės. Bet ar tai tikrai toks naujas fenomenas? Ved. Aidas Puklevičius

Nuo bukaprotiškų bandymų aiškinti evangeliją, nuo dar bukesnių norų pagrįsti rasizmą, nuo elementaraus pavydo ir prietarų – ką tai sako apie žemiausius gaivalus tarp mūsų? Ved. Aidas Puklevičius

Retas iš mūsų pagalvojame, kad mūsų kūnas, o veikiau tai, kas iš jo liks po daugelio metų, bus tikras duomenų lobynas ateities kartoms. Ką mes valgėme, kuo mes sirgome, o gal net apie ką svajojome? Ved. Aidas Puklevičius

Mes tikime galybe išsigalvotų mitų. Apie skirtumus tarp lyčių, kartų ir rasių. Tačiau kodėl netikime eksperimentais, kurie mums prikišamai įrodo, kad mūsų mitai yra viso labo mitai? Ved. Aidas Puklevičius

Kažkada mus apspręsdavo tikėjimas ir luomas. O kas lemia mūsų tapatybę šiandien? Tai, kuo esame ir ką turime, ar atvirkščiai, ko neturime ir kuo siekiame tapti? Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieno laikmečio keleiviai mano gyveną patį dramatiškiausią istorijos momentą. Bet ar tikrai mūsiškis toks išskirtinis? Ved. Aidas Puklevičius

Karas jau savaime yra ekstremalus išbandymas valstybėms ir visuomenėms. Tačiau jis dar labiau sugeba paklaidinti ir suvedžioti individualią psichiką. Kodėl būtent joje taip dažnai prasilenkia lūkesčiai ir realybė? Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl tie, kurie nieko neturi, dažnai drovisi prašyti? Kodėl tie, kurie tarsi turi, dažnai mėgsta reikalauti? Ir kodėl daryti gerus darbus kartu paprasta ir nejauku? Ved. Aidas Puklevičius

Iš vienos pusės, kelis dešimtmečius nenutyla aliarmo varpai: kūno kultas, viskas galima, sodomasugomora! Iš kitos pusės, tarsi ateina karta, kuriai seksas neįdomu, vargina ir nuobodu. Ir vėl suskamba aliarmo varpai. Kam gi jie skambina? (S) Ved. Aidas Puklevičius

Pinigai negali atnešti laimės, tačiau gali suteikti pakankamai komforto nelaimėje. Ir vis dėlto kiek jų reikia, kad būtų tiek, kiek reikia? Ved. Aidas Puklevičius

Reichsbiurgeriai, suverenai, QAnonai, plokščiažemininkai, antivakseriai... Išvardinti šio panoptikumo gyventojams seniai trūksta abiejų rankų pirštų. Ir vis dėlto, kas juos vienija ir kas juos skiria? Ved. Aidas Puklevičius

Rūpintojėlis visuomet liūdnas. Bažnytinė muzika retai mažorinė. Bet ar tikrai tikėjimas turi būti vien apie kančią, atgailą ir ilgesį? Ved. Aidas Puklevičius

Mūzos neegzistuoja, tai seniai medicinos įrodytas faktas. Tačiau kas tada verčia kurti dalykus, kurie nėra pirmo poreikio objektas? Noras būti nemirtingu? Ar atvirkščiai? Ved. Aidas Puklevičius

Pasas nebuvo išrastas kaip asmens dokumentas. Jį visų pirma sugalvojo kaip leidimą keliauti. Tik ar visiems reikia tokio leidimo, kai nėra noro? Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima, o gal ar reikia, didžiuotis tuo, prie ko mažai prisidėjai? Tuo, kuo gimei, tuo, kur gyveni, tuo, ką daro kiti? Ved. Aidas Puklevičius