Kaip šiandien turėtume kalbėti apie pokarį? Kiek dar turime neatsakytų klausimų? Kaip vertinti sudėtingas moralines dilemas, su kuriomis susidūrė to laikmečio žmonės? Naujausiame savo filme „Purpurinis rūkas“ į šio sudėtingo laiko žmonių istorijas gilinasi kino režisierius Raimundas Banionis. Lietuvos žydas Jozefas, partizanų būrio vadas Vladas ir jų mylimoji Janė – trys pagrindiniai kino filmo „Purpurinis rūkas“ personažai, kurių likimai susipina ir tragiškai lūžta. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurtoje juostoje sugrįžtame į vieną tragiškiausių mūsų istorijos laikotarpių, kai žmonės dažnai turėjo rinktis tarp sąžinės ir išdavystės, tarp gyvybės ir mirties. Garsių filmų „Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“, „Džiazas“ režisierius Raimundas Banionis po 25 metų pertraukos vėl kuria pilno metro vaidybinį filmą ir skiria jį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. „Man didžiausia vertybė – pakantumas kitokiai nuomonei, kitiems žmonėms. Labai gaila, kad šito pasaulyje per maža ir viršų ima noras įkąsti, užsipulti, persekioti tuos, kurie yra kitokie, kitaip mąsto“, – interviu lrytas.lt sakė Raimundas Banionis. Apie naujausią filmą, apie sudėtingą laiką ir šiandienos žvilgsnį – tiesioginis pokalbis su režisieriumi Raimundu Banioniu. Ved. Jolanta Kryževičienė.