Yra tinkama sudėti viltis į Viešpatį. Tačiau tik tada, jei pažįstame Jo šventą vardą ir ištikimą meilę.  Nepažįstant Viešpaties, visos viltys ir visi lūkesčiai yra nepatikimi, nes greičiausiai mes pradedame viltis savo susikurtu Dievo įvaizdžiu.  Ačiū, kad remiate https://contribee.com/sventas-laikas

Galima tikėti Dievui ir Jo nepažinti.  Tačiau neįmanoma pažinti Dievo, Juo nepatikėjus.  Vienu atveju, tikėjimas turi pavojų virsti prietaru.  Kitu atveju, Dievo pažinime įsitvirtinęs tikėjimas - gyvenimą keičiančia galia.  Kiekvienas krikščionis yra kažkur kelyje tarp šių skirtingų polių. Tikėjimas yra puiki pradžia, tačiau pražūtingas akligatvis, jei neaugame Dievo pažinime.  Ačiū, kad remiate https://contribee.com/sventas-laikas

Meilė yra kantri …. Taip ją apibūdina apaštalas Paulius.  Lengva pajusti meilės stoką, kai kažkas pasielgia su mumis nekantriai. Ir, žinoma, labai lengva prisiekinėti meile kitam ir galvoti apie savo kantrybės ribas.  Bet meilė yra kantri.  Šios meilės savybės reikia ištikimybei, pasišventimui, pasiryžimui, kovai … vienu žodžiu, ten kur kelias yra ilgas.  Ir kaip tik tame kelyje mūsų meilė yra net tik patikrinama, bet ir atsiskleidžia.  Ačiū, kad remiate https://contribee.com/sventas-laikas

Apaštalas Petras rašo,  Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. 1 Petro 5,8 Mes kasdien vaikštome nesaugiais keliais. Kasdien velnias, lyg liūtas nori mus sunaikinti ir sugniuždyti. Esame saugūs tol, kol klausomės Dievo ir mūsų sąžinė yra švari, nes širdyje nepuoselėjame maišto prieš Dievą.    Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Dievo valia arba Jo įstatymas nėra užgaida, kad parodytų kas yra čia bosas.  Ir žmonių gyvenimų Dievas nevaldo lyk koks lėlininkas Jis, iš meilės, pasidalina su mumis tuo, kas yra mūsų naudai ir, kas padeda išlaikyti tinkamą santykį su aplinka ir Juo pačiu.    Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Egzistuoja subtilus ryšys tarp tikėjimo ir noro. Dažnai sakome, kad trūksta įrodymų tai vienam tai kitam dalykui (ypatingai, kalbant apie Dievą). Tačiau šis informacinės gausos amžius atskleidė iki šiol ramiai tūnojusias gilesnes problemas. Jau nebegalime taip lyg niekur nieko pasiteisinti, kad kažko nežinome.  Greičiausiai nėra noro. Juk kai norime, mes galime ir kalnus nuversti.  Kai po tvano, žmonės vėl susivienijo prieš Dievą ir nusprendė statyti Babelės bokštą, Dievas pastebėjo, kad "tai...

Jėzus kalbėjo ‘Palaiminti turintys vargdienio dvasią …’ Ir pasirodo, kad palaiminti yra tie, kurie gali išmatuoti tik savo neturtą.  Toks savo neturto įsisamoninimas turėtų mus atvesti prie Dievo, pas Jėzų.  Tačiau savo dvasinio augimo sekimas yra niekas kita, kaip paguodos ieškojimas savyje. Supraskime, savo neturtą Dievo akivaizdoje. Ir pridenkime jį gausia Dievo malone.  Nepasiduokime gundymui pasisavinti Dievo palaimas ir panaudoti jas rodant pranašumą prieš kitus. Tapkite...

Tik nesakykite, kad visus mylite ir priešų neturite.  Jei dalyvaujame, nors ir menkiausiame bendruomeniniame gyvenime, visi turime priešų - žmonių, kuriems jaučiame pagrįstą ar nepagrįstą antipatiją, ir žmonių, kurie, pagrįstai ar ne, jaučia mums priešiškumą.  Nesakau, kad tai yra gerai. Tačiau atsakydamas į klausimą ‘Kas yra mano artimas’?, Jėzus priminė, jog vienas kitą turėtume vertinti per savitarpio pagalbos prizmę.  Artimas yra kiekvienas, kuriam galime pasitarnauti. Meilę galime...

Mes esame nusidėjėliai, kuriuos myli Dievas. Štai, kaip turėtume save vertinti. Siekime augti bei lenktyniauti tarpusavio meilėje. Tačiau visame tame, išmokime mažiau galvoti apie save ir daugiau apie kitus. Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Palaiminti esame, jei suvokiame, kad problema mūsų gyvenime yra gilesnė nei galvojote.  Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Jei gyvename su Dievu širdyje, esame Jo saugomi.  Jis mus globoja ir patenkina giliausius širdies poreikius.  Tik pasilikdami Dievo meilėje, mes galime gyventi negalvodami apie save.  Tik tada, galime išeiti iš savo tvirtovių ir padėti kitiems. Niekada nebūsime šio pasaulio gelbėtojai.  O ir nereikia. Pasaulis turi Jėzų.  Na, o mes šiame pasaulyje nugyvensime vertus gyvenimus jei apie kitus, o ypatingai tuos kurie yra arčiausiai mūsų mes galvosime daugiau, o ne mažiau. Tapkite...

Ar mokate džiaugtis su žmonėmis, net jei jūsų akimis jų džiaugsmas yra paviršutiniškas? Aš, dažnai, ne.  Man reikia gilesnio pagrindo džiaugsmui.  Dar kartą grįžtu prie kalėdų temos. Dažnai masinis kalėdų džiaugsmas mane erzina, nes metai iš metų matau, kaip ši geranoriška dvasia neišgyvena toliau naujų metų.  Bet pasaulyje yra tiek mažai pagrindo vilčiai ir tikram džiaugsmui.  Džiaukimės ir mes, kai džiaugiasi pasaulis.  Ir melskimės, kad turėtume išminties pasidalinti, kur jiems rasti tikro...

Mums reikia įvairaus poilsio.  Dabar matau dvasino poilsio išsiilgimą ir tuo pačiu jo nevertinimą, nes kiekvienas poilsis mums daro ir tam tikrą įtaką.  Pasirinkę netinkamai ilsinti savo kūnus, mintis ar protą, mes galime save negrįžtamai sužeisti.  Tai galioja ir mūsų dvasiniam poilsiui.  Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Dažnai šventumas siejasi su sunku darbu.  Tačiau Biblijoje esame mokomo, kad mes šventėjame ilsėdamiesi.    Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Dievas davė dešimt Dievo įsakymų, kad būtų nesunku suprasti Jo karalystės principus.  Šio įstatymo viduryje randame ketvirtąjį įstatymą, kuriuo yra nurodoma žmogui septintą dieną ilsėtis.  Nuodėmingam žmogui yra sunku tai priimti, nes mums yra įgimta priešintis visokiems nurodinėjimams. Ir dar nurodinėjimui kada dirbti ir kada ilsėtis.  Tačiau Dievas šį įstatymą davė ne tik, kad apsaugotų mus nuo persidirbimo.   Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Kalėdos yra platus kelias, kuriuo švęsdami eina labai skirtingi žmonės. Tikintieji dažnai piktinasi, nes pasaulis pasiėmė jų šventę ir pavertė savo švente.  Tačiau, kad ir koks platus šis kelias yra, te netemdo supasaulėjimo debesys jo prasmės.  Išmokime pasidžiaugti ir tuo laikinu daugelio žmonių atsivėrimui gėriui, meilei, bendrystei.  Tai yra krikščioniškas pagrindas.  Ir per tas šventes visi bendrai sutariame, jog jomis yra susaistyta visa žmonija.  Tapkite...

Kuo agresyviau pasaulis ragina švęsti religines šventes, tuo dažniau krikščionys kelia klausimus - kodėl ir kaip? Nesvarbu ar tai Velykos, Kaldėdos, Helovynas, šabas, ar dar kas.  Šį kartą Kalėdos.  Mano aplinkoje kasmet per šias šventes atsinaujina diskusijos apie eglutes, dovanas ir tikrąją Jėzaus gimimo datą.  Nemanau, kad kada nors bus šioms diskusijoms galas.  Kalėdos kasmet stebuklingai paliečia didžios daugumos žmonių dvasią.  Visi išgyvena kažkokį paaštrintą ilgesio jausmą.  Aš žinau,...

Yra sakoma, kad tikslas pateisina priemones.  Kartais gali būti ir taip.  Jei tos priemonės, teisėtos, žinoma.  Tačiau Jėzus sako, kad siekiant nuraminti dvasinį ilgesį, yra tik vienas būdas.  Siekiant dvasinės pilnatvės, priemonių yra nedaug ir kelias yra labai siauras.  Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Zacharijo ir Elzbietos, Jono Krikštytojo tėvų, gyvenimas yra pavyzdys ramaus pasitikėjimo Dievu bei perspėjimas apie viešosios nuomonės slegiančią naštą.  Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Poreikių atpažinimui ir jų tinkamam tenkinimui reikia išminties.  Tačiau atveriant savo širdis, tos išminties lieka ne tiek jau daug ir, neretai, mes neatpažįstame tikrųjų savo poreikių ir dėl to, imamės jų ir netinkamai tenkinti.  Ir tada, tampa nesunku elgtis vienaip, tikintis kažko kito. Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Jėzus priima visus.  Pas Jį nereikia ateiti savo gyvenimą susitvarkius ir apsiprausus.  Nes, kol dar galvojame, jog galime viską sutvarkyti ir apiplauti, pas Jėzų mes neisime.  Dažniausiai ateiname tada, kai jau išbandėme viską.  Ir Jėzus mus priima, nes žino, kad kitaip nepavyks.  Jis kviečia ateiti pas Jį ir numalšinti savo troškulį patikint Juo.  Ir tas tikėjimas yra didžiausias mūsų darbas.   Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Jėzus mokinius kvietė ant atsimainymo kalno, tačiau jie greitai užmigo laukdami Jėzaus apsireškimo Jėzus mokinius kvietė į getsemanės sodą maldai, tačiau mokiniai, vėl, užmigo.  Jėzus kvietė mokinius prie kryžiaus, tačiau dauguma jų išsibėgiojo.  Mokinių elgesys kelia nerimą ir pasitarnauja perspėjimui kiekvienam žmogui - Jėzui nebuvo lengva imti kryžių ir mirti ant Jo. Tačiau Jam dar sunkiau yra užmegzti abipusį santykį su žmogumi, kurs vis linksta į paviršutiniškumą ir yra greitas viską...

Jėzus sugretina du gyvenimo būdus. Vienas - reikalauja daug pastangų ir investicijų, o grąža yra pakankamai trumpalaikė ir nedidelė.  Kitas gyvenimo būdas - pastangos ir investicijos yra pakankamai nedideli, tačiau grąžą yra neproporcingai ilgalaikė ir didelė.  Jėzus nekalba apie karjerą ar pinigus. Jis kalba apie gyvybės šaltinį. Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Ir Jėzus pirmiausia pasirodo tiems, kas buvo arčiausiais su Juo mirties valandą.  Visa tai tik atskleidžia, kaip Jėzaus gilesnis pažinimas yra artimai yra susijęs tikėjimu Dievu, pasitikėjimu Jo žodžiu ir noru būti arčiau Jo. Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas

Jėzaus kryžius yra Dievo atsivėrimas žmogui ir buvo apsisprendimas kurti santykius su žmogumi.  Ir tada Jėzus sako, jei kas nori sekti paskui teima savo kryžių.  Jei Jėzaus kryžius buvo Dievo apsisprendimas kurti santykius. Tai mano kryžius - yra mano apsisprendimas atsiverti Dievui ir kurti santykius su Dievu.  Ir čia žmogus neapsieina be kovos. Tapkite rėmėjais https://contribee.com/sventas-laikas