Neseniai Marija grįžo iš savanoriškos misijos Ukrainoje, kur lietuvių įsteigtose prieglaudose labai sėkmingai pravedė nuo karo siaubų kenčiančioms ukrainietėms pabėgėlėms dramos terapiją. O kažkada Marija save įsivaizdavo kaip didžiulį dangoraižį su daugybe žmonių ir vyksmo. Būtent tokia ir atrodo pati dramaturgė, dramos terapeutė Marija Judzentavičiūtė: rašo pjeses ir scenarijus, sukūrė šeimą, dirba kaip terapeutė su įvairiausiom grupėm: žmonėm su negalia, aukštų gabumų vaikais, senjorais, bandžiusiais žudytis vyrais. Su pastaraisiais ji pasiekė tokių gerų rezultatų, kad dabar skaito pranešimus apie tai. Daug kalbėjom apie juoką: kas juokauja ir ne, kodėl juokaudami išgyvename. O pabaigoje Marija praktiškai pamokė, kaip pastiprinti savo vidinį vaiką. Kažkada Marija perskaitė visą šventąjį raštą, ieškodama nors vienos vietos, kur dievas juokautų. Ar rado? Išgirskit! Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė