Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje filmuota paskaita, kurioje pasakoju, kokiu pavidalu Šventasis Raštas plito pirmaisiais amžiais ir koks vingiuotas bei ilgas buvo jo kelias į Lietuvą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, lapo ir daug kitų įdomių ir nežinomų detalių. Ne tik Šventojo Rašto turinys įstabus, bet ir jo...

Į krikščionių tikėjimo išpažinimuose įtvirtintą tikėjimo tiesą – mirusiųjų prisikėlimą – pažvelgiu per Hipolito Romiečio, rabiniškos eschatologijos, biblinių ir kitų apokaliptinių tekstų prizmę.

Kas mūsų laukia po mirties? Pažvelgti anapusybėn siekiu lygindamas senovės Egipto lyriką ir Mirusiųjų knygos posmus su Izraelio išminčių ir Luko evangelijos tekstais. Skaitau Klemenso Romiečio ir Tertulijono mintis, kurios padeda suprasti, ką šiuo klausimu manė Bažnyčios tėvai, ir drauge atskleidžia mažai žinomą, bet pirmaisiais krikščionybės amžiais vyravusį eschatologinį požiūrį.

Aiškindamas svarbią eschatologinę kategoriją, aptariu pagrindinius požiūrius į Apreiškimo knygoje paminėtą tūkstantmetę Kristaus karalystę.

Ką ir kaip prisikėlęs iš mirusiųjų Kristus kalbėjo savo mokiniams.

Didžiąją savaitę pasitinkame skaitydami spalvingą Šventraščio tekstą, kurio autorius nori prakalbinti mus ir pastūmėti arčiau Kristaus.

Kas, kam ir ką skelbė kalėjime? Mėginame suprasti Pirmajame Petro laiške esančios slėpiningos minties prasmę.

Pasiremdamas Origenu ir Tertulijonu, aptariu ugnies, išlydančios auksą, metaforą Šventajame Rašte.

Aleksejaus Navalno laidotuvių kontekste drauge su Ignotu Antiochiečiu ir Polikarpu Smirniečiu, kitais Bažnyčios tėvais, ir, aišku, Naujojo Testamento autoriais apmąstau, kodėl pirmųjų kartų krikščionys siekė tapti kankiniais dėl Kristaus. Svarstau, kaip keistųsi mūsų tikėjimas šiandien, atradus šį aukščiausią tikėjimo dėmenį.

Protas ir valia išskiria žmogų iš kitų Dievo kūrinių žemėje. Žmogus yra daugiau nei gyvūnas – jis mąsto ir renkasi, geba kritiškai apmąstyti savo pasirinkimus, taip pat apmąstyti apie savo ir kitų mąstymą, išskirti tai, kas teisinga ir kas ne. Tačiau ar žmogaus pasirinkimai ir mąstymas gali pakelti jį iki Dievo? Ar mūsų valia laisva rinktis Dievą ir jo dovanojamą išgelbėjimą?

In memoriam Aleksejui Navalnui

Remdamiesi Šventuoju Raštu ir Sun Tzu Karo meno įžvalgomis, svarstome apie tai, į kokį karą yra įtraukta Bažnyčia ir koks turėtų būti tikras Jėzaus Kristaus karys.

Pasitelkdami Šventąjį Raštą, šių dienų teologinius požiūrius ir viduramžių meno kūrinius gilinamės į mitais apipintą eschatologinę temą.

Lukas papasakojo tai, ką nutylėjo kiti. Kas nepraslydo pro gydytojo akis? Kokia pagrindinė jo teologijos gija? Gilinamės į tai, kas Lukui buvo svarbiausia ir ką jis subtiliai ir itin jautriai parašė.

Iš arčiau pažvelgiame į šios evangelijos autorių, susipažįstame su jos ypatumais ir adresatu. Plačiau apie tai galite skaityti čia: https://biciuliams.lt/naujai-skambanti-zinia-dievo-biciuliams Naują Luką evangelijos vertimą su komentarais galite įsigyti čia: https://www.biblijatau.lt

Apie vėją kalba arba sinoptikai, arba poetai. Apibūdina jį skirtingai. Vieniems svarbus yra vėjo greitis ir kryptis, kitiems – nenumaldoma, nežinia iš kur kylanti ir kur pasibaigianti neregima jėga, gyvenimui pažadinanti drebulių ošimą, gananti padangių pulkus – audros debesis – ir po karštos rugiapjūtės paguodą atnešanti it pavakario vėsa. Panaši takoskyra laukia kiekvieno, norinčio kalbėti apie Dievą. Ypač apie Dievo Dvasią. Tai tas pats, kaip bandyti aprašyti vėją.

Šiuo neramiu laiku ieškome ramybės ir, pamesdami nerimą bei baimę, žvelgti į tai, kas neregima, bet tikra.

Laimingų ir palaimintų 2024 metų!

Švęsdami Kalėdas, prisiminkime, kodėl gimė Dievo Sūnus ir kaip mums tęsti jo misiją.

Šventosios Dvasios negalime uždaryti Bažnyčioje, lygiai kaip negalime jos įrėminti teologinėmis apibrėžtimis. Tegalime Trejybės asmeniui, kuris yra arčiausiai mūsų, atsiverti. Pradėdami popiežiaus Pauliaus VI žodžiais, kad Bažnyčiai ir pasauliui kaip niekad svarbu, kad Sekminių stebuklas tęstųsi per visą istoriją, aiškinamės, kodėl. Paskaita bus naudinga ieškantiems Šventosios Dvasios pripildymo, trokštantiems pažinti Dievą.

Paslėptas pilyje nuo savo persekiotojų, Lutheris nuveikė vieną didžiausių savo gyvenimo darbų - išvertė Naująjį Testamentą į vokiečių kalbą. Jo pėdomis sekė ir kitų tautų šviesuoliai. Izraelio pranašai skelbė, kad Viešpaties žodis išeis iš Siono kalno, sudrebindamas dangų ir žemę. Panašiai nutiko Reformacijos ištakose - iš Wartburgo pilies kalno išėjęs Viešpaties žodis sudrebino Europos tautas. Ir mes kopkime į Viešpaties kalną, kad jis pamokytų savo kelių ir mes eitume jo takais (Mch 4, 2).

Aiškinamės du Šventojo Rašto simbolius - balandį ir gyvatę - praskleidžiančius Trejybės slėpinį.

Augustinų vienuolynas - Reformacijos lopšys

"Kas yra siela žmogaus kūnui, tai yra Šventoji Dvasia Kristaus kūnui – Bažnyčiai", rašė Augustinas. Ši Alfa kurso paskaita supažindina su Trivienio Dievo slėpiniu, o aptariami Šventosios Dvasios įvaizdžiai padeda suvokti esmines jos ypatybes.