Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį? Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene. Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas S....

Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene. Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka

Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse? Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku. Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą? Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila. Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku. Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas? Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte. Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime? Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ramune Bleizgiene. Ved. Dangiras Mačiulis ir...

Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi. Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai? „Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus. Ved. Marius Ėmužis ir...

Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku. Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu. Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu. Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu. Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene. Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene. Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister. Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi. Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku. Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu. Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku. Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė

Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu. Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė

Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju? Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu. Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija? Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė