Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tik vietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią...

Eglė Rakauskaitė – viena iš žinomiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių, sukūrusi chrestomatinius į Europos ir pasaulio meno istorijas įrašytus performansus. Naujoje parodoje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje menininkė naujai interpretuoja istorinį savo kūrinį performansą „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. Gyvoji merginų, sujungtų kasomis, skulptūra pirmą kartą rodyta 1995 metais Šiuolaikinio meno centro parodoje „Kasdienybės kalba“. Šioje parodoje ne tik kuriamas...

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Yra išlikusių liudininkų, dokumentų, dienoraščių. O kaip prisiminti tai, ko pats nematei? Kaip pajausti sunaikintų žmonių buvimą stebint šviesos raštus ant buvusio geto namų sienų? Giluminei atminčiai skirtoje laidoje menininkė Dileta Deikė pasakoja apie tai, kaip ji dvejus metus siuvinėjo intuityvų šviesos ir tamsos žemėlapį. Tai beveik neapčiuopiamas, ir kartu labai materialus kūrinys...

Jurga Barilaitė kuria gyvą meną – net jei tai iš sapnų ir svajonių nuaustas pokalbis su dirbtiniu intelektu. Kaip dirbtinis protas gali pavaizduoti menininkės sapną? Galerijoje AV17 Jurga eksponuoja egzistencinio nerimo kupinus kūrinius. Kaip gyventi, žinant, kad viskas neišvengiamai baigiasi? Tačiau paroda „Dugnas“ yra ne apie nevilties prarają, bet apie atspirties tašką. Todėl ir atsiranda stiprių „moterų, keliančių sunkiai“ piešiniai, ir apvalus objektas iš stiklo atliekų konteinerių, į...

Andrius Arutiunian yra armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, kuriantis garso ir vaizdo instalicijas bei performansus. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikia Andriaus paroda „Counterfates“, kurioje galima pamatyti ir išgirsti iš Venecijos bienalės atkeliavusį padirbtą vinilą ir perbristi „smalos jūrą“. Pokalbis su menininku apie naujausius kūrinius, Venecijos ir Kauno bienales ir kaip skamba armėnų diasporos popmuzika sename „Mercedes“ automobilyje, keliaujančiame po...

Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė). Ši paroda yra menininkės...

Kas dvejus metus Klermone-Ferane (Prancūzija) vykstantis Tarptautinis ekstraordinarios tekstilės festivalis (FITE) menininkams pasiūlė įsivaizduoti – kitokį pasaulį, reflektuoti ne tik dabartį, bet ir ateitį, klausti, ar menas gali pakeisti pasaulį, sukilti prieš abejingumą ir rezignaciją, viltį paversti revoliucija, gerumą – politiniu veiksmu. Taip gimė paroda „IMAGINE!“, veikianti Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose. Su šios parodos kuratorėmis ir menininkėmis Severija...

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrybos paroda „Dalinai užpelkinta institucija“. Kaip pelkė atkeliavo į galeriją? Ko išmoko Urbonų pelkių mokyklą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje studijavę profesionalai ir entuziastai? Pokalbis apie tai, kaip aktyvūs „Lietuvos“ kino teatro gynėjai, plataus meninio tyrimo iš feministinės perspektyvos „Transakcija“ kūrėjai derina meną, mokslą, ekologinį mąstymą ir aktyvizmą. Kokios jų 1990-ųjų idėjos šiandien įgavo naują...

Urtė Karalaitė – ne tik žurnalistė, tinklalaidžių kūrėja ir pokalbių moderatorė, bet ir visuomenininkė bei kūrybinių projektų autorė. Kodėl jai svarbu dirbti daug dvasinių ir fizinių reikalaujantį ir dažnai menkai atlyginamą visuomeninį darbą? Kas ją pastūmėjo domėtis gyvenimo paraštėse atsidūrusiais žmonėmis? Kokias svarbias pamokas ji išmoko šeimoje? Pokalbis su Urte Karalaite apie svarbiausius projektus, keliones ir jos inicijuotas kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistosioms ir nuteistiesiems...

Pokalbis su dailės kritike ir parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte apie jos disertacijos pagrindu surengtą parodą „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje. Čia pristatoma beveik 70 Lietuvos menininkų autoportretų ir autorių tapatybę apmąstančių kūrinių. Kaip save vaizduoja ir įsivaizduoja skirtingų laikmečių dailininkai ir dailininkės? Kaip konstruojama kūrėjo/s tapatybė? Ar...

Dr. Jelena Šalaj – fotografijos ir vizualumo tyrinėtoja, fotografuojanti mama, rašanti apie tai mokslinius tekstus. Jos kūrybinė ir mokslinė veikla neatsiejama nuo jos motinystės patirties. Nors šeimos fotografijos dažnam atrodo turinčios tik sentimentalią vertę, Jelena mano kitaip. Tai ne tik asmeninio gyvenimo archyvas, bet ir būdas susigrąžinti subjektyvumą, tapti kuriančia asmenybe. Neatsitiktinai Jelenos esė „Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie...

Pokalbis apie unikalų, jau dešimtus metus vykstantį queer bendruomenių festivalį „Sapfofest“ – bendruomenines veiklas, kolektyvinį pasirengimą, atvirumą, laisvę ir menines, muzikines, poetines bei sportines programas. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Po visą Vilnių pasklidusios Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) surengtos kvadrienalės parodos kviečia pasidomėti, kokios menininkų bendruomenės dalyvauja šios institucijos veikloje ir kas vienija skirtingų šakų, kartų, kūrybinių nuostatų menininkus. Apie kvadrienalės rengimo iššūkius, ekspozicijas ir dailininkams kylančius klausimus kalbasi LDS pirmininkė, kvadrienalės meno vadovė Eglė Ganda Bogdanienė, menininkė ir kuratorė Aistė Kisarauskaitė ir LDS galerijos „Arka“ vadovė Evelina...

Rašytoja Akvilina Cicėnaitė kalba apie mokslinių tekstų ir romano rašymą, lietuvių ir anglų kalbų sąskambius ir disonansus, gyvenimą tarp Sidnėjaus ir Vilniaus. Akvilinos knyga „Anglų kalbos žodynas“ (Alma Littera, 2022) išrinkta metų knyga suaugusiųjų prozos kategorijoje. Kas paskatino parašyti asmeninį neišverčiamų žodžių žodyną? Koks žodis pačiai rašytojai yra svarbiausias? Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl žemės ir augalų rezonuoja su naujos kartos ekologiniais sąjūdžiais, o jos kūrybinis ir asmeninis bendravimas su tapytoja Brone Jacevičiūte įkvepia savo kelio ieškančias jaunas menininkes bei poetes. Apie Janinos Degutytės poezijos, laiškų ir...

Kauno „Meno parko“ galerijoje veikia garsaus išeivijos menininko Kęstučio Zapkaus paroda „Tapybos esmės paieška“. Tai vienas iš savičiausių abstraktaus meno kūrėjų, kurio darbuose jungiasi tapybos idėjos ir muzikos ritmai, neuronų tinklai ir kosminiai pulsavimai. Tai nėra nuo pasaulio ir gyvenimo atskilusi „grynoji“ abstrakcija, kur svarbūs tik spalvų deriniai ir kompozicija. Zapkaus paveikslai – tai kultūrinių kodų sistemos, kuriose užšifruoti tapybos istorijos poslinkiai ir karo traumos,...

Ben Eastham, internetinio leidinio e-flux Criticism vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo The White Review įkūrėjų, sako, kad „pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga, kokiam adresatui skirta, kur ją rasti ir kas atsakingas už tai, kad jos būtų. Spausdintinės leidybos nuosmukį lydi ne mažiau sukrečianti kritiko vaidmens krizė: autoritetingai kalbėjęs tariamai objektyvus Apšvietos epochos kritikas jau...

Aktorė Rasa Samuolytė radijo balkone pasakoja apie vaidinimą abipus kameros, scenoje ir gyvenime. Pokalbis apie vaidmenis, kurie kelia egzistencinius klausimus – apie gyvenimą ir mirtį, pasirinkimo laisvę ir jos nebuvimą. „Filosofinis klausimas – gyventi ar mirti – ar aš turiu teisę, ar ne? Gali svarstyti apie tai. Bet kai tai paliečia tave asmeniškai, kai į tavo šeimos ląstelę nusileidžia šitas klausimas, tai apsisprendimas tampa: veikti ar neveikti?“ – svarsto aktorė, vaidinanti Merę...

Kada Vilnius atsirado piešiniuose, paveiksluose ir fotografijose? Ar tik istoriniai lūžiai paskatino įsižiūrėti į miesto gyventojus ir savitą Vilniaus urbanistinę bei gamtinę aplinką? Dailės istorikė ir parodų kuratorė humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė pasakoja apie Vilniaus dailę Didžiojo karo metais – kaip daugiatautis miestas buvo vaizduojamas kaizerio kareivių ir propagandistų, kuo atvykėlių žvilgsnį patraukė senas tradicijas išsaugojusių žydų gyvenimas, kaip karo mašiną ir...

Paulina Eglė Pukytė rašo pjeses, poeziją, trumpąją prozą ir kultūros komentarus. Tam ji pasitelkia tekstų montažą – iš žiniasklaidoje ir knygose rastų sakinių fragmentų komponuoja savitą, magišką užkeikimą primenančią kasdienybės poeziją. Pukytės pjesė „Scilė nori būti žmogumi“ buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už dramaturgiją, laimėjo festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ apdovanojimą už geriausią lietuvišką pjesę. Paulina nominuota ir Meno kritikos apdovanojimuose menininkų ir...

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Florentem“ ir „Kunstkamera“, kuriose eksponuojami gėlių natiurmortai ir herbariumai, istorinės ir šiuolaikinės kasdienybės, raitų amazonių paveikslai ir atkurtas buduaras. Parodoje atskleidžiama, kaip keitėsi žmogaus ir gamtos santykis bėgant amžiams ir kokį vaidmenį skirtingi augaliniai motyvai atliko tyrinėjant pasaulį ir ieškant kūrybinio įkvėpimo. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. nuotr. Jan de...

Meno ekspertė, kuratorė ir nuomonės formuotoja Justė Jonutytė pasakoja apie tai, kaip susidomėjo menu, dailės istorijos studijas Škotijoje, praktiką „Tate“ muziejuje Londone ir darbą su filmininkais Jonu Meku bei Barbara Hammer. O taip pat savo kuratorinę ir projektinę patirtį vadovaujant meno, rezidencijų ir edukacijos centrui „Rupert“. Kartu tai pokalbis apie meno pasaulio iššūkius, psichinę sveikatą ir kaip, būnant įvykių centre, nepamesti savo kelio. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės...

Ką reiškia režisuoti parodą? Ypač pasitelkus fantasmagorišką Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir kuratorės Algė Gudaitytė bei Dovilė Barcytė pasakoja apie MO muziejuje atidarytos parodos rengimo užkulisius ir svarbiausias idėjas, vaizdo ir garso sintezę, žiūrovų ir veikėjų susitikimus, miesto ir kūrinių istorijas. Kaip režisieriui, kuratorėms, scenografui Gintarui Makarevičiui ir parodos dizaineriui Liudui Parulskiui pavyko sukurti gavelišką miesto...

Menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Karolina Jakaitė pasakoja apie lietuviško dizaino kapsules tarptautiniuose meno centruose Londone ir Berlyne. Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces). Ji vainikuoja keletą metų trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris...