Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Tapytoja Elena Antanavičiūtė 2020 m. laimėjo Jaunojo tapytojo prizą „už savitą požiūrį į kūniškumą ir lytiškumą“. Pokalbis su menininke apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir svarbias parodas – buvusias ir būsimas. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rašytoja ir vertėja Jurga Vilė baigė prancūzų filologiją Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Štai tada ji ir sugalvojo skristi į Niujorką pas Joną Meką ir dirbti jo avangardinio kino archyvuose. To laiko prisiminimai ir pokalbiai įkvėpė knygą „Meko sodas“ (sukurta kartu su Migle Anušauskaite, išleido „Aukso žuvys“, 2024). Apie mokslus, keliones, rašymą ir sutiktus žmones kalbamės su autore Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl kino kritikės yra piktos, ko joms trūksta šiuolaikiniuose filmuose? Koks buvo pirmasis Santos Lingevičiūtės „Kino pavasaris“ ir kuo išskirtinis šiemetinis festivalis? Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė...

Dr. Neringa Butnoriūtė – literatūrologė ir literatūros kritikė, daugiausia dėmesio ir laiko skirianti poezijai. Kokios yra aktualiausios šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijos, kaip jaunieji poetai ir poetės naudoja kalbą? Ko galima išmokyti ir išmokti per kūrybinio rašymo paskaitas? Kaip dera literatūros ir kitų kraštų tyrimai, kelionės knygose ir gyvenime? Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi...

Vilniaus knygų mugėje Laima Kreivytė kalbasi su Marija Drėmaite apie jos architektūros tyrimus ir knygą „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990“ (Leidykla „Lapas“, 2023). Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Kaip tyrinėjami ir rengiami spaudai rašytojų laiškai? Kodėl skaitytojus ir tyrinėtojus vis iš naujo patraukia Vaižganto tekstai? Kaip buvo skaitoma ir kaip dabar vertinama Janinos Degutytės poezija? Kodėl svarbu rašyti literatūros kritiką ir kodėl tai savotiška prabanga? Apie tai ir kitas teksto ir gyvenimo sampynas laidoje pasakoja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė – literatūros mokslininkė, dėstytoja ir kritikė. Ji Vilniaus universitete studentus supažindina su sovietinio laikotarpio lietuvių...

Vilniaus muziejuje atidaryta nauja paroda „Kaupti. Saugoti. Atskleisti“. Pristatomas muziejaus rinkinys, kurio eksponatai primena įkalčius, padedančius atkurti vilniečių ir miesto istoriją. Eksponuojamos 36 „bylos“, o muziejaus tyrėjai kaip detektyvai ieško užuominų ir atkuria pamirštas istorijas. Paroda padeda įsivaizduoti ir kaip veikia muziejus: kaip atsiranda eksponatai, ką veikia muziejaus darbuotojai? Apie tai ir kitas muziejaus detektyvo peripetijas pasakoja Vilniaus muziejaus...

Evaldas Bubinas (Hermandrowning) – profesionalus grafikos dizaineris ir menininkas, kuriantis skulptūras, objektus, instaliacijas, tapybą. Personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje vykusi menininko paroda „Trūkstamos dalys“ atskleidė naujus meno kūrinių įvietinimo būdus ir savitą autoriaus požiūrį į kūrinio medžiagą, formatą ir jo suvokimo būdus. Asociatyvi ir atsikartojanti abstrakcija sujungė ne tik dvimačius ir trimačius vaizdus, bet ir muziką bei tekstą. „Skylėtas siužetas“ žodžiais...

Laidoje „Iš balkono“ jaunos menininkės Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė pasakoja apie savo parodą „Zoetropas“ galerijoje „Akademija“ (kuratorė Rūta Matulevičiūtė). Zoetropas – tai cilindro formos mechanizmas su siauromis išpjovomis, pro kurias matoma prie vidinės sienelės pritaisyta piešinių juostelė. Pasukus zoetropą piešiniai pradeda judėti tarsi animacijoje. Kas sieja dar Antikos laikais naudotą optinį prietaisą, bičių korius, magnetines videojuosteles ir gyvūnų...

Laidoje „Iš balkono“ fotografė Violeta Bubelytė pasakoja apie savo fotografavimo pradžią ir dailės bei teatro įtaką jos kūrybai. Kodėl fotografei nepatinka frazė „kūno fiksavimas“ ir kokius pasakojimus ji kuria šviesos pagalba? Kuo skiriasi Bubelytės monospektakliai ir lietuviškoji akto fotografijos tradicija? Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ su kuratore ir mokslininke dr. Mėta Valiušaityte kalbamės apie Picasso kūrybą, jo pokubistinį periodą, bendraamžių portretus ir pozuotojas, kurių vaidmuo daug didesnis, nei manyta. Apie buvusias ir būsimas parodas „Pablo Picasso Luvrai“ bei „Picasso ant medžio“, muziejų ateitį, modernių griuvėsių vaizdus bei šiuolaikinį meną pokalbis studijoje. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke Agne Narušyte apžvelgiame įsimintiniausius 2023-ųjų metų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, tendencijas, knygas ir publikacijas. O taip pat (ne)išsipildžiusius lūkesčius. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ menininkė ir poetė Dovilė Bagdonaitė pasakoja apie teksto ir vaizdo veidrodinius atspindžius, nuodingas gėles, freską kalėjime ir donkichotišką meną. Šiemet ji apdovanota jaunojo kūrėjo premija, o jos knyga „Takeliai žolėje“ (Bazilisko ambasada, 2022) išrinkta geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 15min. metų knygos rinkimuose. Knyga yra įtraukta ir į LLTI skelbiamą 2022 metais išėjusių kūrybiškiausių knygų dvyliktuką bei nominuota „Metų knygos rinkimuose“ poezijos...

Laidoje iš balkono dailės istorikė, parodų kuratorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė Giedrė Jankevičiūtė pasakoja dar negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą „Vilniaus dailė muziejuose“ Nacionalinėje dailės galerijoje ir kaip kuratorių parodos atspindi bei kuria kultūrinę vaizduotę. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti laužą“ ir „kurti meną“. Pasak menininkų, jiems rūpi pasaulį krečiančios karštinės, „liepsnojantys“ planetos bei mūsų kūnai. „Pakui Hardware“ tęsia medicinos, kūno ir socialinių bei ekonominių sistemų sąveikų tyrimus. „Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę...

Kodėl šiandien rašoma poezija? Klausimas neatsakomas, bet svarbus. Neseniai pasirodė pirmoji Justinos Žvirblytės poezijos knyga „Mikrosfera“ ir antroji Simono Bernoto eilėraščių knyga „Pasakų parkas“ (abi išleido Rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos savitai plečia poezijos žodyną sujungdamos netikėtas patirtis ir magiškus pasakojimus, autorefleksiją ir biochemiją. Apie tai, kaip rašo eilėraščius ir kuria knygos struktūrą, kaip į poeziją atkeliauja pasakų personažai ir laboratoriniai...

Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus darbus. Pastaruoju metu G. Umbrasas kuria Vilniaus patronui – Šv. Kristoforui skirtą mozaiką Vilniaus savivaldybės pastato fasadui. Autoriaus darbai išsiskiria puikia piešinio, mozaikos, freskos technika ir begaliniu preciziškumu, o taip pat...

Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis? Daug kas tikėjo, kad gintaro kambario. Nes juk vietos gyventojai matė, kaip karo pabaigoje besitraukiantys vokiečių kareiviai slėpė dideles dėžes rūsyje. Bet per tiek laiko rūsius užliejo marios, ir atsakymas glūdi po vandeniu. Ieškoti paslėptų...

Kultūros prodiuseris, menininkas ir edukatorius Vilius Vaitiekūnas daug kam žinomas kaip kultūrinio gyvenimo, ypač šiuolaikinio meno, videometraštininkas. Tačiau didžiausia jo kūrybinė aistra – paties įkurta Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė (Akee). Akee yra bendruomeninė iniciatyva, besikurianti Aleknaičių kaime, Pakruojo rajone tarpukariu statytos mokyklos teritorijoje. Čia vyksta įvairių sričių Lietuvos ir pasaulio menininkų projektai, rengiamos rezidencijos, edukaciniai užsiėmimai...

Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tik vietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią...