Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarnovskis ir architektas Rokas Kilčiauskas. Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Dideli namai savyje talpina daug gyvenimų ir tas gyvenimų knibždėlynas masina išmonės nestokojančius rašytojus konstruoti pasakojimus, atsispiriančius nuo kasdienybei skirtos architektūros. Architektūra net ir nebūdama pagrindiniu dėmesio objektu visą laiką yra greta, ji suteikia pasakojimui karkasą, ant kurio galima mauti sodrias scenas, kupinas gyvenimo absurdo, įtampos, džiaugsmų ir nuopolių. Per praėjusius metus pasirodė dviejų tokių knygų vertimai į lietuvių kalbą - Georges’o Pereco...

Miestai, ypač didmiesčiai, teikia galimybę rinktis tarp darbo vietų įvairovės ir pagerinti savo ekonominę bei socialinę padėtį. Tačiau barjeru, siekiant oriai gyventi, gali tapti susisiekimas, socialinio būsto politika, apskritai būsto prieinamumas, sveikatos bei kitų paslaugų prieinamumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė nurodo, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas patiria skurdo riziką. Siekiant mažinti skurdą bei socialinę atskirtį būtinas...

Nuo šių metų lapkričio mėnesio įsigaliosintys Statybos įstatymo pokyčiai skatina kelti klausimą, kas sudaro visuomenės intereso objektą? Kurioje teritorijų planavimo proceso stadijoje visuomenė turėtų būti įtraukiama į sprendimų priėmimą dėl savo rajonų ir kvartalų plėtros? Šios „Žmogus ir miestas” laidos svečias – LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus – pabrėžia: svarstyti su visuomene reikia žemės sklypo naudojimo būdo...

Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje vyks tradicinis Open House Vilnius renginys kuris kvies miestiečius atrasti architektūrą ir apsilankyti pastatuose į kuriuos šiaip jie galbūt niekuomet nepapultų. Renginio programa kelia klausimą apie mūsų visų kuriamą aplinką ir architektūrą Vilniaus mieste – kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto veido kūrimo. Mes visi esame savo miesto kūrėjai, visi būdami miesto gyvenimo dalimi dalyvaujame jo kaitoje, skirdami laiką aplinkos puoselėjimui,...

Rusijos kariniuose archyvuose saugomi Vilniaus senamiesčio brėžiniai leidžia pažinti praeities Vilnių jo urbanistinį kūną, architektūrą, miestiečių gyvenimo kasdienybę - ne tik gatvių fasadus bet ir šurmulį. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie Vilnių prieš 200 metų, o jei tiksliau tai apie Lietuvos nacionalinio muziejaus penkerius metus vykdytą tyrimą ir jam skirtą publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“. Knygos kurioje...

Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl vietovių plėtros, ir net renkantis priemones aplinkos priežiūrai (pvz. renkantis tarp druskų ir...

Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Švedas laidos „Istoriko teritorija“ vedėjai. Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

Keliaujant pro Lietuvos miestelius akį kartais patraukia čia stovintys kultūros namų pastatai. Tai dariniai iš aplinkos išsiskiriantys ambicinga architektūra ir dažnai apgailėtina fizine būkle. Keisti praeities artefaktai keliantys daug klausimų apie jų laukiančią ateitį. Kaip jie ten atsirado, kokios idėjos sklandė juos statant ir kaip galėtume apie kultūros namų palikimą mąstyti šiandien, pasakoja istorikė Ineta Šuopytė. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. (M. Butkaus nuotr.)

Apie ribų vaidmenį geografijos moksle, simbolines ribas ir fizines ribų išraiškas, apie kaimų ir priemiesčių transformacijas urbanizacijos įtakoje ir apie uždarų kvartalų tyrimus pasakoja šios „Žmogus ir miestas“ laidos viešnios, geografės dr. Dovilė Krupickaitė (Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto profesorė) ir dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto, Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja). Laidą veda miesto...

Betono architektūra per paskutinį šimtmetį išgyveno ne vieną susižavėjimo ir nusivylimo ja etapą. Kartais betono dėka architektūra išslilaisvindavo įgaudama nematytas, skulptūrines formas, o kartais jis sukaustydavo erdvę griežtos geometrijos, masinės statybos kiaute. Šiandienos ekologinių iššūkių fone betono vaidmenį statybos procesuose turime apmąstyti iš naujo, o kartu susiduriame su iššūkiais - ką daryti su nevienareikšmiškai vertinamu betoninės architektūros palikimu, kokių technologijų...

Humanitarinės ar ekologinės krizės, kariniai konfliktai vyksta nuolat, jų geografija plati, bet mes juos vis labiau jaučiame savo aplinkoje. Covid pandemija, karas Ukrainoje ir daug kitų paskutiniu metu vykstančių procesų sprendžiasi miestuose, aplinkoje kuri yra tankiai apgyvendinta, turinti savitą socialinį kultūrinį ir infrastruktūros tinklą. Suvaldyti procesus tokiame kontekste nėra lengvas uždavinys kuriam įveikti reikia ne tik vadybos ar politikos, bet ir urbanistikos žinių. Apie...

Siekdami atstatyti jėgas, dažnu atveju intuityviai renkamės išvyką į mišką arba parką ilgesniam arba trumpesniam laikui. Tačiau žaliosios zonos turi nevienodą įtaką žmogaus organizmui. Šios laidos svečiai teigia, kad išlikę natūralūs šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapijos paslaugas. Šios paslaugos yra ne tik populiarėjančio sveikatingumo turizmo dalis: miško terapija integruojama į sveikatos priežiūros bei švietimo sistemas. Perimant...

Venecijos architektūros bienaleje 2025 metais Lietuvą atstovaus projektas „Medžių architektūra“. Laidoje vieši architektas, paviljono kuratorius ir vadovas Gintaras Balčytis, su kuriuo aptariame Venecijos bienalės vietą architektūros pasaulyje, ekologijos temos prasmes ir beprasmybes, bei autobusų stočių architektūrą. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepciją ir išgrynina, kas būdinga lietuviškų namų jausmui. Su Gitana kalbamės apie šviesą ir šešėlius,...

Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo namus? Taip pat aptarsime išmetamų ir atidavimui atnešamų daiktų žemėlapį – Vilniaus mastu. Apie...

Kaip kuriamos erdvės ir erdvinės struktūros, mėginant jas prakalbinti apie žmogaus egzistencinę būtį? Kodėl toks kūrybos kelias įkvepia šiuolaikinės architektūrinės praktikos fone. Apie savo kūrybines patirtis pasakoja architektas Džiugas Karalius. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vilnius turi naują miesto vyriausiąją architektę kurios požiūris į miesto ateitį ir kaitos procesus nuo šiol lems kokiame mieste gyvename. Todėl šį sykį Žmogaus ir miesto studijoje susitikome su Laura Kairiene ir pabandėme sužinoti kokių nuotaikų kupina yra jos darbo pradžia. Kalbėtis dabar, pradėjus eiti naujas pareigas, yra pats laikas, nes nauja pradžią lydi daug įkvėpimo ir idealizmo, kuris nuo ilgų ir sudėtingų darbų palaipsniui gali imti dilti. Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis...

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir...

Ar kokybiška mokyklų ir darželių architektūra gali įžiebti meilę architektūrai? O gal ji gali megzti tampresnį ryšį tarp auklėtinių ir jų ugdytojų? Apie kokybiškos švietimo įstaigų architektūros poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje kalbamės su architekte, iniciatyvos „Rebuild the Wonderful“ įkūrėja ir viena iš studijos „DO ARCHITECTS“ partnerių Gilma Teodora Gylyte. „Rebuild the Wonderful“ projektas yra skirtas masinei Ukrainos sovietinio tipo mokyklų transformacijai. Architektūrinės...

Architekto ir urbanisto Jan Gehl žmona, psichologė Ingrid kartą paklausė kodėl architektai nesidomi žmogumi ir nekuria miesto žmogui. Šių klausimų pastūmėtas Gehl parašė knygą Miestai žmonėms tapusia šio amžiaus urbanistiniu manifestu. Knyga mums primena apie tai, kad miestai pirmiausia būti patogūs ne judėjimui automobiliu, bet pasivaikščiojimams, važiavimui dviračiu, susitikimams ir jaukiam buvimui. Apie knygą ir apie miesto kuriame tiesiog gera gyventi kūrimą kalbiname architektę, vieną iš...

“Pastatai man kalba” yra sakiusi architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kviečiame aptarti tai, kaip prakalbinti mus supančią fizinę aplinką, kaip apie ją pasakoti ir padėti kitiems išgirsti miesto istorijas. Pretekstu pokalbiui tapo Kauno tarpukario architektūros įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet atsispiriant nuo to pabandysime atrasti ne tik Kauną, ne tik tarpukario modernizmą, bet ir kitus kontekstus. Pabandysime pasikalbėti apie...

„Upės jungia”, – teigia iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės. Kartu su upių pakrantėse įsikūrusiomis miestų ir miestelių bendruomenėmis jos plėtoja kultūrinius maršrutus skirtus Lietuvos upių ir jų pakrančių pažinimui. Iniciatyva gimė „Kaunas 2022” programos rėmuose, apėmė Kauną ir Kauno rajoną, ir auga toliau. Per keletą metų išplėtotos veiklos kviečia giliau pažinti upes ir patirinėti savo ryšį su upėmis: plenerai ir dirbtuvės pakrantėse, upių biologinei įvairovei skirtos specialistų...

Architektūros magiją galime pajusti judėdami mieste arba užėję į vieną kitą dėmesio vertą pastatą, bet dalis eksperimentinių architektūros procesų taip ir liktų nematomi visuomenei jei ne architektūrai skirtos galerijos. Kaip tokios erdvės atsiranda ir kas veda jų įkūrėjus į priekį? Kuo skiriasi galerija skirta architektūrai nuo galerijos skirtos architektūros menui? Kaip bėgant metams keičiasi kalbėjimas apie architektūrą Venecijos architektūros bienalėje? Apie tai kalbėjomės su šiemet Kaune...