Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendumą. Už Europos Sąjungos plėtrą, įtraukiant į bendriją buvusias sovietinio bloko valstybes, nuosekliai pasisakė ir tuometinis popiežius Jonas Paulius II, Europos idėją kone vienbalsiai palaikė ir Katalikų Bažnyčios vadovai narystės siekiančiose šalyse, minėdami bendrą Europos krikščionišką paveldą ir tikėjimą, įkvėpusį Europos Sąjungos tėvus kūrėjus. Kiek svarbus buvo religinis veiksnys vieningos Europos idėjai? Kaip katalikybė paveikė kasdienį Lietuvos gyventojų mąstymą apie Europos Sąjungą? Laidos viešnia - VU TSPMI dėstytoja Rosita Garškaite-Antonowicz, neseniai apgynusi daktaro disertaciją „Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis“. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.