Netrukus po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvos kultūros lauke po karštų diskusijų ir ginčų buvo peržiūrėtas valstybinių kultūros įstaigų repertuaras, išbraukiant iš jo rusų dramaturgus, režisierius, muzikos pasaulyje atsisakyta garsių atlikėjų, kompozitorių, turinčių sąsajų su Putino Rusija. Kliuvo net P. Čaikovskiui. Panašaus likimo kažkada sulaukė ir vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris, nes buvo mylimas Hitlerio kompozitorius. Totalitarinių režimų įrankiais jie tapo savo valia,...

Visą 2023-ųjų spalį Vatikane trukęs Vyskupų sinodas apie sinodiškumą baigėsi, niūriai pranašauta Bažnyčios griūtis neįvyko, nesutarimai, kėlę grėsmę jos vienybei, suvaldyti. Stebėtojai teigia, kad buvo pakloti pamatai giluminei Bažnyčios reformai, taigi, sinodinė kelionė toliau tęsiasi. Kokia ji buvo ir yra mūsų Lietuvos bažnyčioje? Visą Sinodinio kelio laiką, nuo pat 2020-ųjų, kai popiežius Pranciškus paskelbė jo pradžią, sinodo eigą fiksavo ir analizavo katalikiškas mėnraštis „Artuma“,...

Antanas Rubšys. Tą vardą perskaitysime kiekvieną sykį, atsivertę naujausius lietuviškus Šv. Rašto leidimus. 46 Senojo Testamento knygos. Versta iš hebrajų, aramėjų ir graikų. Mūsų istorijoje - pirmą sykį iš originalo kalbų. Milžiniškas darbas, už kurį prelatui Antanui Rubšiui 1995 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Ir tai toli gražu ne vienintelis jo gyvenimo darbas. Lakričio 5 d. sukako 100 metų nuo Antano Rubšio gimimo. Labai sename „Mažosios studijos“ archyve...

Ką veikė Jėzus iš Nazareto iki tol, kol nepradėjo Evangelijose aprašomos viešos veiklos? Kuo jis užsiėmė nuo paauglystės iki maždaug 30-ojo gimtadienio? Biblija konkretaus atsakymo neduoda, tačiau kitų mokymų atstovai turi savo versiją: Jėzus iškeliavo į Indiją, kur sužinojo apie reinkarnaciją, nušvitimą ir kitus panašius dalykus. Tuomet jis, kaip dvasinis guru, grįžo į Palestiną skelbti budistinio mokymo, o kai pats pasiekė nušvitimą, tapo Kristumi. Bažnyčia esą apie tai žinojo, bet nuslėpė...

„Jei pritartume minčiai, kad antisemitizmas veikia it koks virusas, tai augantys tokioje aplinkoje gali būti jo paliesti“,- rašė knygos „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ autorius Igor Argamante. Kokie galėtų būti skiepai nuo šio viruso, kuris vis dar užkrečia dalį mūsų visuomenės, nors apie mirties prieškambarius Lietuvoje, jų prižiūrėtojus, budelius ir angelus sargus žinių turime pakankamai, kad imtumėmės priemonių apsaugoti nuo jo save ir vaikus. Praėjo 80 m. nuo tragedijos,...

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą...

Šių dienų lenkų visuomenės nuotaikas, Bažnyčios sąsajas su politika, jaunosios kartos nesidomėjimą religija komentuoja Krokuvoje gyvenanti istorikė ir sociologė dr. Katarzyna Korzeniewska. Jos nuomone, geriausia pamoka, kurią šiuo metu iš savo kaimynų gauna Lietuva, - tai nesekti jų pavyzdžiu. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Bažnytinio paveldo muziejuje, Vilniuje, veikia nauja unikali paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru. Kaip pastebi parodos organizatoriai, šiandien karo akivaizdoje šv. Juozapato kankinystės jubiliejus įgauna ir ypatingą vienybės su Ukraina...

Išskirtinis interviu „Mažajai studijai“ su Kyjivo-Haličo graikų katalikų didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku. Apie šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenimo ir šventumo istoriją, kurią suaktualino Rusijos karas prieš Ukrainą, apie karo žaizdų gydymą ir dėkingumą Lietuvos žmonėms. „Vilnius mums yra šventa vieta. Taigi išsivešiu namo dėkingumo jausmą, garantiją, kad Lietuvos žmonės yra su mumis. Taip pat garantiją, kad šiuo metu Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai yra gerose rankose. Ir gerose...

Lietuvos parlamentui paskelbus šv. Juozapato metus patyrėme, kad šis, iki tol, regis, mažai kam žinomas vienuolis, graikų apeigų katalikų kunigas, Polocko arkivyskupas, darbavęsis ir Vilniuje, Švč. Trejybės bažnyčioje, visą laiką turėjo gerbėjų tarp istorikų, dailėtyrininkų ir net politikų. Viena tokių – laidos pašnekovė, istorikė, paveldosaugininkė, Lietuvos vyriausybės viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė pasakoja apie graikų apeigų katalikų Bažnyčios gimimą ir paplitimą...

Šiandien laidoje pakviesime susipažinti su kunigu ir mąstytoju, vieno didžiausių praėjusio amžiaus pabaigos Lenkijos intelektualų, kurio pavardė siejama su Solidarumo sąjūdžiu, išjudinusiu pasipriešinimą komunistiniams režimams visame Rytų bloke, galiausiai pasibaigusį režimo žlugimu 1989-aisiais. Tai – Józefas Tischneris, pirmasis Solidarumo profsąjungos kapelionas, artimas popiežiaus Jono Pauliaus II bičiulis, kurio veikalų atgarsius galima aptikti šio popiežiaus enciklikose socialiniais...

„Marija susiruošė ir skubiai iškeliavo“ – šią Luko evangelijos eilutę popiežius Pranciškus pasirinko Pasaulio jaunimo dienų temai Lisabonoje. Kaip ją išlukšteno Lietuvos jaunimo grupė, kokią reikšmę vis kitoje valstybėje nuo 1986 m. Bažnyčios organizuojamas katalikiško jaunimo susitikimas su popiežiumi turi mūsų jaunimui, pasakoja Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir vienuolė Adelė Pilibavičiūtė iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos. Redaktorė Jūratė...

Vilnietis kunigas Mozė Mitkevičius, popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje studijavęs biblinius mokslus, lapkričio mėnesį ten ginsis teologijos daktaro laipsnį. Pokalbis su juo apie Šv. Rašto pažinimą, interpretavimą, kasdienio skaitymo naudą. Parapiniuose Biblijos būreliuose kartais dominuoja mėgėjiška psichologija ir sociologija, populiarusis dvasingumas, ideologiniai ir politiniai lozungai. Pašnekovas pateikia savo patirtį, ką reiškia gyventi ir augti su Šv. Raštu. Laidos...

Pranašas ir valkata, karalius ir ubagas viename asmenyje – toks buvo Justinas Mikutis, mąstytojas, dvasinis mokytojas, tarybinių lagerių kankinys. Pokalbis su dailininku Vaidotu Žuku ir muzikologu Edmundu Gedgaudu. Red. Julius Sasnauskas

Viename socialiniame tinkle pamačiusi informaciją apie kun. Česlovo Kavaliausko 100-ojo gimtadienio minėjimą jo tėviškėje, Pumpėnuose, kažkodėl prisiminiau skaudų Jėzaus atodūsį ant kryžiaus „jie nežino, ką daro“ ir jį perfrazavau – jie nepažino, todėl nieko ir nepadarė. Gal klystu, bet Šventojo Rašto vertėjui esant gyvam, Bažnyčia Lietuvoje nežinojo, ką su juo daryti: buvo kitoks, laisvas ir tuo pat metu klusnus, minties galiūnas, eruditas ir teologas, bet ir jautrios sielos poetas. Per...

Birželio 29 d. žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplatintas viešas tikinčiųjų laiškas Lietuvos katalikų vyskupams. Ganytojai raginami sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri tirtų seksualinio išnaudojimo mastą bei atvejus bažnytinėje aplinkoje. „Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir peržvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn“ – rašo laiško autoriai, pabrėždami, kad pastarieji plačiai nuskambėję...

Laida skiriama Česlovo Kavaliausko 100-osioms gimimo metinėms. Kunigas, teologas, Biblijos vertėjas, poetas, politinis kalinys. Šalia galingo intelekto – romantiška siela. Aistringas tikėjimas, kančių istorija, neturto ir paprastumo dvasia. 1950 m. buvo suimtas ir apkaltintas kontrrevoliucine veikla. Laidoje apžvelgiama jo baudžiamoji byla ir kalinimo metai Norilsko ir Kolymos lageriuose. Su lagerio draugais lietuviais ir ukrainiečiais organizavo legendinį kalinių sukilimą ir tik per plauką...

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus per patį vasarvidį, kada ateina atostogų ir lėto skaitymo metas. Šios laidos tema tikrai reikalauja laiko ir neskubos, dar ir dėl to, kas jau antri metai vyksta karo fronte Ukrainoje. „Blogio anatomijos: nuo Eichmanno teismo iki dabartinės Rusijos“. Tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė publicistė, Rytų Europos...

VDU prof. dr. Artūras Lukaševičius iškeitė tiksliųjų mokslų teikiamas karjeros galimybes į teologijos studijas, darbą Bažnyčios struktūrose. Pokalbis apie iššūkius, nusivylimus, sielovados problemas parapijose, kurios tampa panašios labiau į sakramentų „parduotuves“ nei į gyvą bendruomenę ir apie kvietimą nesiliauti ieškojus Dievo. Kad ir kas nutiktų. Red. Jūratė Kuodytė

Kalbant apie šių dienų politinį gyvenimą, mažai kas, o ir išvis ar kas nors pasigestų jame tokio dalyko, kaip nuosaikumas. Viešoji nuomonė kur kas dažniau pasisako už tvirtus, rytžingus, net radikalius svarbių klausimų sprendimus, o nuosaikumą linkusi sieti su aiškios pozicijos neturėjimu ir vengtinu dalyku šiais neramiais laikais. Tačiau šiandieninį pokalbį „Mažojoje studijoje“ galėtume pavadinti nuosaikumo kaip dorybės apgynimu, pasiremiant antikinės filosofijos mąstytojais, galinčiais...

Žiniasklaidos paviešinti skandalingi įvykiai Vilniaus arkivyskupijos kurijoje paskatino diskusijas, kad Bažnyčiai Lietuvoje reikalingas apsivalymas ir permainos. Laidoje filosofas Povilas Aleksandravičius analizuoja dvasininkijos bėdas ir svarsto ateities Bažnyčios viziją. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Filosofės dr. Nerijos Putinaitės, tyrinėjančios sovietmečio tikrovę iš socialinės perspektyvos, pasidalijimas socialiniuose tinkluose nerimu dėl tendencijos akademinėje visuomenėje „normalizuoti“ sovietmetį paakino pakviesti pokalbiui ne tik ją, bet ir kultūros politikos tyrėją, menotyrininkę dr. Skaidrą Trilupaitytę, kuri siūlo skirti įvairius sovietmečio etapus ir vertinti visuomeninius ir socialinius reiškinius platesnėje nei juoda arba balta skalėje. Ar sovietmečio normalizavimas...

Pokalbis su kultūros istorike Nerija Putinaite. Pasak pašnekovės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atsiradimo priežastys, tikslai ir vaidmuo atkuriant valstybingumą yra smarkiai mitologizuoti. Tam tikrais atvejais Sąjūdis pranoko pats save. Aplinkybės klostėsi Lietuvos naudai. Išlaisvintų emocijų jūroje susiformavo įsitikinimas, kad esame tauta. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra...

Ar plačiajai Lietuvos visuomenei įdomūs yra religijos klausimai? Kiek religinė tapatybė svarbi šiandien tiems, kurių šeimos laikėsi tam tikrų religinių tradicijų sovietmečiu ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? O jeigu praktikuojame tikėjimą, kokią reikšmę mums turi Bažnyčios, su kuria tapatinamės, istorija, dabartis ir ateitis? Dažnas pilietis, paklaustas apie tai, kokias žino Lietuvos religines bendruomenes, neabejotinai pirmiausia paminėtų katalikus, galbūt dar stačiatikius, nes šia...