Apie momentą, kai ateina šakės. Kaip suprasti - šakės? Gal tai pabaiga, o gal tai šakės lyg išsišakojimas, sprendimų priėmimas. Kaip elgtis priėjus tokią aklavietę ir ar tam tikrai įmanoma pasiruošti, nusiteikti, mokytis iš kitų, kai tai yra labai subjektyvi ir kiekvienam unikali situacija? Susispietimai - apie nepaprastai nepaprastai paprastus dalykus! https://www.instagram.com/susispietimai/ https://www.facebook.com/susispietimai https://www.youtube.com/@susispietimai

Kas yra triksteris? Paprastai tai yra kažkas, kas išmuša mus iš rėmų ar nusistovėjusios pasaulio tvarkos, tačiau ką tai pasako apie mus ir šių dienų pasaulį? Skirstymas į teisingus ir neteisingus žmones, taisyklių griovimas bei chaoso sąvoka leistų manyti, kad triksteris yra blogas personažas. Galbūt taip, bet pažvelgus į platesnį paveikslą, triksteris gali mums atstoti provokatorių, mokytoją, net katalizatorių, kuris parodo, kad kai kurioms sistemoms tikriausiai jau atėjo laikas...

Ar simbolių ir perkeltinės prasmės suvokimas daro mus žmonėmis? Simboliai matomi mene, signaluose, susitarimuose ar tiesiog daugelio dalykų visumoj, kai ji įgauna prasmę. Praėjusio mėnesio laida apie laisvą valią bei žmogiškumą išprovokavo kitas idėjas, kurios galbūt mus daro žmonėmis. Iš dalies susiejus tai su dirbtiniu intelektu, programa juk irgi gali apskaičiuoti asociacijas, pavyzdžiui, suprasti, kad nosis gali reikšti ir lėktuvo nosį, tačiau žmonės turi daugiau sudedamųjų, emocijų,...

Ar yra laisva valia? Be jos juk niekas nebegalėtų būti laikomas atsakingas už savo veiksmus, o gal laisva valia yra žmonių sugalvota iliuzija, be kurios negalėtumėm gyventi? Ar žmogiškas tendencijas ir ląstelių veiklą galima tiksliai paaiškinti, kaip, pavyzdžiui, automobilio sandarą ir veikimą? Diskusijos tema paremta Robert Sapolsky knygos „Determined: A Science of Life without Free Will“. Saulius Jovaišas, Viktoras Keturakis ir Rasius Makselis - Susispietimuose. Susispietimai - apie...

Ar verta būti atviru? Tai, kas anksčiau likdavo psichoterapeuto kabinete, dabar tampa plataus vartojimo produktu. Tokiam psichoterapinių principų vartojimo laike, iš kabineto ištrauktų tezių ir tiesų griebiamasi ne tik kai žmogui blogai, bet kai norima analizuoti, patirti, tobulėti. Vienas iš tokių dalykų yra atvirumas. Šachmatų partijos metu labai aišku, ką reiškia atvirumas - mes nenorime, kad priešininkas žinotų mūsų kitą judesį, todėl nebūname atviri. Tačiau kaip pokalbyje apibrėžti...

Ką reiškia mėgautis gyvenimu? Kaip/Ar tai įmanoma? Pokalbis apie mėgavimosi gyvenimu subjektyvumą, kiek tai priklauso nuo mūsų lūkesčių fizinės sveikatos bei įpročių. Įpročiai šiuo atveju yra ne elgsenos, o jautimo. Iš kur žinoti, kad pagaliau jau mėgaujiesi gyvenimu? Ar tai iš viso yra siekiamybė ir kiek įmanoma? Mėgavimosi ir laimės, mėgavimosi ir draudimų, mėgavimosi ir laiko sąsajos šio mėnesio „Susispietimuose“. Susispietimai - apie nepaprastai nepaprastai paprastus...

Ar žmogus gali pasikeisti?  Žmogus visuomet keičiasi: jis auga, bręsta, sensta, ir tai nėra sustabdyta. Tik kalbėdami apie santykius, nebūtinai tie pokyčiai patinka ir pačiam žmogui, ir jo aplinkai.  Santykiuose yra viltis ir lūkestis, kad kitas žmogus pasikeis. Paprastai buitiškai galvojant, jei kitas žmogus pasikeis, aš gyvensiu geriau, nes man nereikės keistis.  Tad, kam tie pokyčiai reikalingi? Ir kas iš to bus, jei žmogus pasikeis? 

Būtent tokį klausimą iškeliame pirmoje rugsėjo laidoje. Dažnas sau atsako, kad dirba, nes tiesiog reikia, juk visi tai daro? Darbą visi supranta skirtingai. Ar tai žmogaus paskirties realizacija, ar darbas suteikia žmogui prasmę, hobio skirtumas nuo darbo bei daugelis kitų aptartų klausimų naujausioje Susispietimų laidoje.

Kas po žmogaus? Posthumanizmas. Laidos apie dirbtinį intelektą tęsinys. Žmogus pasaulio kontekste pozicionuojamas kaip prasmės centras. Mūsų buvimas taip pat jau veda technologinę ir net geologinę pasaulio raidą. Bet ar žmogus vertas tokio dėmesio ir tokios meilės? Pagal posthumanihmo teoriją, perspektyvu į žmogų žiūrėti kaip į ekosistemos dalį, buvimą kontekste ir ryšyje su kitomis gyvybės formomis.

Ar galiu įsivaizduoti dirbtinį intelektą?  Dirbtinio intelekto tema domina dar nuo to laiko, kai buvo išrasti pirmieji robotai. Ji neatsiejama nuo fantastinių filmų. Ir fantastiniai filmai persikraustė į mūsų kasdieną, kai vienas iš sukurtų projektų - ChatGPT - tapo prieinamas visiems.  Tarsi iki tol dirbtinio intelekto nebuvo, nes dabar visi gali su juo kalbėtis.  Pati sąvoka "dirbtinis intelektas" yra įdomi. Psichologiniu aspektu, intelektas atsirado, kaip pastanga rūšiuoti žmones, kai...

Prasmė yra susijusi su žmogaus veikimo tikslu. Jei yra tikslas ir žmogus jį suvokia, veiksmai atrodo prasmingi. Ir tai yra pats paprasčiausias prasmės modelis.  Žmogui kartais atrodo, kad jis supranta, ką jis daro, kas jis yra ir kokie jo tikslai. Ir jis jaučiasi kontroliuojantis savo gyvenimą. Tačiau žmogus kartais jaučiasi prasmingai ir dalyvaudamas kažkokiame procese, nors jam ir nevadovauja.  Kurią poziciją užimate jūs - kontroliuotojo ar žaidėjo?

Kada nors susimąstėte, ar yra atsakomybė? Ar mes tik manome, kad ji yra, nes mums jos reikia? Atsakomybė yra dialogas su pačiu savimi: mano poelgiai arba jų stoka gali turėti tam tikras pasekmes. Tam, kad tu, kaip asmuo, prisiimtum atsakomybę, turi būti patenkinta labai daug sąlygų.  Tačiau pats žodis "atsakomybė" neatrakina procesų: žmogus gali atlikti tam tikrus veiksmus, o atsakomybės į vidų gali ir nepriimti.

Susispietimai apie KALTĘ.  Filosofas Rasius Makselis, psichologas Viktoras Keturakis ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas diskutavo, ar reikalinga mums kaltė?  Kaltė reikalinga, nes tai yra mūsų gyvenimo dalis. Tai nemalonus dalykas, kai tu pats jį patiri, bet mūsų visuomenės kontekste tai yra būtinas dalykas. Kaltės jausmas leidžia mums sukonkretinti santykį tarp žmonių.  Kaltė daro mus žmonėmis, susijusiais su kitais žmonėmis. Kaltės paskirtis nėra kentėjimas ar skausmas savaime. Ji...

Internete tikrai rasite 20 000 knygų parašytų apie autentiškumą. Paskutiniu metu jis tapo kažkoks labai svarbus žodis.  Ar, ir jeigu - taip, kodėl turime siekti būti autentiški?  Autentiškumas - tai, kas yra tikra. Kas mums yra tikra? Koks buvimas mums yra tikras? Kai leidžiame sau neištirpti beasmenėje erdvėje ir visuomenėje. Vadinasi, rasti tam tikrą gyvenimo būdą, kuris leistų atrasti tikrumą.  Autentiškumą galima lyginti su paltų spinta, kai pradedi matuotis daugybę paltų. Ir tada...

Susispietimai apie kasdienybės nerimą. Visi jį patiriame, tačiau ne visi supranta, kad tai patiria.  Pasak Viktoro, nerimas - šių laikų liga. Nerimą sudaro daug sluoksnių. Vienas iš sluoksnių - laisvė ir pasirinkimai. Nes laisvė yra iliuzija: kuo daugiau pasirinkimų - tuo daugiau vargo.  Kitas sluoksnis yra vidinis aš - jausmai, mintys ir visa tai verda bei sudaro kažką. Kažkas turi bendrinį pavadinimą nerimas. Rasius Makselis, Viktoras Keturakis ir Saulius Jovaišas apie nepaprastai,...

Susispietimai apie Mirtį. Arba apie tai, ką norisi pamiršti.  Normalu bijoti mirties, o kalbėti apie mirtį yra tabu šiuolaikinėse kultūrose.  Tema sunki ir nepaprastai plati. Tema jautri ir dažnai pateikiama paviršutiniškai. O tai yra pavojinga.  Mirtį norisi pamiršti: mes jaučiamės nejaukiai, nepatogiai ir norisi grįžti kuo greičiau į normalų gyvenimo ritmą. Daugeliu atveju mirtį mes suvokiame išoriškai, kai miršta kūnas. Tačiau pati mirtis vis tiek lieka neaiški, nes išoriškai tiesiog...

Susispietimai. BEJĖGIŠKUMAS.  Apie bejėgiškumą mes neturime žodinės raiškos, kad aptartumėme šią būseną. Kaip šį žodį interpretuoja kitos kalbos?  Kai jaučiamės bejėgiai, pakliūname į tokią situaciją, kurią Frankas Kafka savo literatūroje yra apibūdinęs, kai herojus vis patenka į situaciją, kurioje lyg ir privalo kažką daryti ir tuo pat metu jam nesudaromos jokios galimybės.  Tačiau jeigu leidi sau suvokti ir pajusti savo ribas, atsiranda galimybės.  Rasius Makselis, Viktoras Keturakis ir...

Susispietimai apie BEJĖGIŠKUMĄ Kai veiksmas neveikia. Kai veiksmas nesitransformuoja į rezultatą. Atsitinka bejėgiškumas kaip terpė. Ir tuomet prasideda bėgimas nuo "yra" prie "noriu".  Bejėgiškumas nėra jausmas. Tai patyrimas, kuris lydimas įvairių išgyvenimų. Skausmingas, nemalonus ir neapčiuopiamas patyrimas, kurio visi stengiamės išvengti ir nuo kurio visi norėtų pabėgti.  Bėgdami mes kuriame iliuzijas ir norime save apgauti. O iliuzijos kuriamos, nes per sunku būti beviltiškume.  Ar...

Kam reikalinga kančia?  Pirminis klausimas gali skilti į tris klausimus, kuriuos ir reikėtų paanalizuoti: kas yra kančia ir kaip tu ją supranti? ar kančia yra būtina? ką mes su ja turime daryti - ar jos reikėtų išvengti, ar priimti ją kaip iššūkį?  Ar kančia gali būti naudinga? Nes jei yra daiktas, tai kokia jo nauda.  Yra daugybė situacijų, kai mes patiriame diskomfortą. Mes kiekvieną dieną susiduriame su pasaulio netobulumu. Ir paaiškinimas, kaip mes reaguojame į diskomfortą arba kančią, ir...

Susispietimai. Ar yra DABARTIS?  Man susidaro įspūdis, kad mūsų čia nėra. Žmogus yra kažkur, stengdamasis kažkur pabėgti ar kažką padaryti. Nors mūsų kūnai sėdi kambaryje.  Būnam dabar, bet tuo pačiu nebūnam. Ir tai sukuria dabarties trapumą.  Ar pažįstama situacija?  Saulius Jovaišas, Viktoras Keturakis ir Rasius Makselis apie dabarties viziją.

Saulius Jovaišas, Viktoras Keturakis ir Rasius Makselis - Susispietimuose.  ATEITIS. Praeities ir dabarties įkaitė ar laisvų pasirinkimų galimybė?  Mes esame panašūs į senovinius žmonės, kurie apie ateitį iš viso stengiasi negalvoti. Praeitis mums yra aiški: ten įvykiai įvykę ir saugūs. O kaip su ateitimi? Viskas tik blogyn? Ateitis tik pavojinga ir baisi?  Tačiau, kokią mes žemę norime sukurti plačiąją prasme?  Susispieskime apie ateitį.

O ką, jeigu GĖRIS  Kalbėjome apie blogį, reikėtų pakalbėti ir apie gėrį.  Savotiška provokacija: šiuo metu taip sunku kalbėti apie gėrį, nes visa tikrovė tiesiog pritvinkusi blogio. Ir blogis tampa žymiai realesnė tikrovė, nepaisant to, ar mes apie jį kalbame, ar nekalbame.  Ar gėris yra? Ar vis dėl to jo nėra? Iš kur kyla blogis, jei Dievas yra geras? Ar yra kažkas egzistuojančio bet kokiu atveju?  Filosofas Rasius Makselis, psichologas Viktoras Keturakis, vadovų konsultantas Saulius...

O ką, jeigu BLOGIS  Dabar laikas kalbėti apie blogį. Dabar reikia kalbėti apie blogį. Nors ir kaip tai baugina ar slegia.  Kai griaunama žmonių kūryba ir žudomi žmonės - tai yra akivaizdus blogis. Tai yra peržengta riba, kai priežastys ir aplinkybės nueina į antrą planą.  Gamtoje blogio iš principo nėra. Jis atsiranda vertinimo perspektyvoje - jis atsiranda etikos erdvėje.

O ką jeigu IŠBANDYMAI ŽMOGUI. Karas yra išbandymas žmogiškumui. Dingsta saugumas ir prasideda siaubingi nusikaltimai. Ar įmanoma išlaikyti žmogiškumą tokiame fone? Ar įmanoma po to vis tiek mylėti žmones? Šiuo metu išlaikyti pagarbą ir orumą yra labai sunku.  Trauma atsitiko. Tačiau ji niekur nedingsta. Žmonės turi gyventi su tuo burbulu, kol supranta, kas su jais atsitiko ir ko iš to galima pasimokyti. Visas laidas audio formatu rasite Spotify, Apple music, Stitcher ir kitur