Šiemet Maironio premiją ir „Poezijos pavasario“ laureatės vardą pelnė poetė Ramutė Skučaitė už knygą „Nepaslaptis tokia balta“. Jei Ramutę Skučaitę visų pirma žinote kaip vaikų rašytoją, tai norisi atkreipti jūsų dėmesį, kad pastaruoju metu sutankėjo jos poezijos rinkiniai suaugusiems. O juose radosi vienas išskirtinis bruožas – prie klasikinės formos eilėraščių šliejasi autobiografinės prozos etiudai. Ką jie suteikia knygai, aiškinsimės su knygos „Nepaslaptis tokia balta“ autore.

Sunku įsivaizduoti mūsų pavasarius be „Poezijos pavasario“. Festivaliai pradėti rengti nuo 1965 metų ir štai sulaukėme jau 52-ojo. Laidoje – rečiau girdimi keliolikos „Poezijos pavasario“ laureatų balsai. Skirtingų kartų poetai, paskaitydami po vieną du eilėraščius, padės atskleisti mūsų poezijos įvairovę. Girdėsime griežtos klasikinės ir laisvesnės formos eilėraščių, nuo įprastinės lyrikos iki avangardo.

Prasidedant „Poezijos pavasariui“ su Ventos regioninio parko direktoriumi Andriumi Almaniu kalbėsimės apie jo kūrybingą šeimą, klausysimės tiek paties eilėraščių, tiek jo pamėgtų poetų. Eilėraščius pradėjęs rašyti nuo trečios klasės, Andrius Almanis samprotauja apie lietuvių kalbos turtingumą, žodžiuose užkoduotas prasmes, kalba apie pareigą rūpintis aplinkos ir kultūros paveldo apsauga.

Dažno poeto kūryboje rasi ne vieną eilėraštį, skirtą motinai, žmogui, nuo kurio mes visi pradidėjom. Ir nors kiekvienas autorius eilėmis pasakoja savo istoriją, posmuose atpažinsime tai, kas bendra mums visiems, netgi ir šalį, kurioje gyvename. Laidoje girdėsime Justiną Marcinkevičių, Algimantą Baltakį, Marcelijų Martinaitį, Violetą Palčinskaitę, Eglę Juodvalkę, Nijolę Miliauskaitę, Alfonsą Bukontą ir kitus, skaitančius savo eilėraščius, skirtus motinai.

Williamo Shakespeare‘o sonetai. Prieš 400 metų mirė didysis anglų dramaturgas ir poetas Williamas Shakespeare‘as. Kviesime klausytis jo sonetų, kuriuose apmąstomas žmogaus būties, grožio laikinumas, meno nemarumas, meilės, dvasinio žmonių tarpusavio ryšio svarba. Naujausia Shakespeare‘o sonetų vertimų knyga išleista 2011 m. „Naujosios Romuvos“ leidyklos. Vertė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Knyga dvikalbė – sonetai pateikiami angliškai ir lietuviškai. Išversti visus 154 sonetus – didžiulis...

„Tikiu, kad ši knyga nepaliks abejingų: vienus ji pradžiugins, kitus suerzins, tretiems sukels nuostabą, o ketvirtus netikėtai įkvėps“, – taip savo poezijos rinkinį „Kvėpuoju“ palydi Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Ir tikrai. Poezijos rinkinys „Kvėpuoju“ nepaliks abejingų, nes jis atvirai kalba apie moters gyvenimą, kai nepabijota apnuoginti ir jos sielą, ir kūną.

Prieš 30 metų miręs Gediminas Jokimaitis, pasak literatūrologės Donatos Mitaitės, „yra iš tų neperskaitytų Lietuvos poetų“. Reikėtų jam grąžinti seną skolą. Mums talkins jo bičiulis poetas Henrikas Algis Čigriejus ir hum. m. dr. Donata Mitaitė. Henrikas Algis Čigriejus prisimena, kad Gediminas Jokimaitis pirmą knygą išleido priartėjęs prie penkiasdešimtmečio, o juk VDU buvo gavęs puikų humanitarinį išsilavinimą, mokėjo kelias kalbas. Literatūrologė Donata Mitaitė sako, kad per Gedimino...

Balandžio 1 dieną poetui Marcelijui Martinaičiui būtų sukakę 80. Pirmoje laidos dalyje girdėsime paties Marcelijaus Martinaičio paskaitytų eilėraščių, kuriuos įrašėme 2009 metų rudenį. Antroje dalyje – literatūros tyrinėtojas Valentinas Sventickas pasakos, ką rado susipažinęs su pomirtiniu poeto archyvu.

Aštuonios istorijos, susijusios su eilėraščių atsiradimu. Juose – žmogaus gyvenimas, papasakotas pasitelkus poetinę išmonę. Girdėsime poetus Aivarą Veiknį, Ramutę Skučaitę, Henriką Algį Čigriejų, Evaldą Ignatavičių, Antaną A. Jonyną, Eglę Juodvalkę, Aidą Marčėną ir Antaną Šimkų.

Lietuvių literatūros enciklopedijoje poetas Dainius Gintalas jau nuo pirmosios knygos vadinamas avangardistu. „Man patinka smūgiuojantis žodis, ekspresyvi estetika, nemėgstu perkrautos, išgražintos poetikos“, – sako autorius. Trumpai aptarę ankstesnes poeto knygas „Angis“ ir „Boa“, nuodugniau apžvelgsime naujausią rinkinį „Adatos“, kur irgi poezija „duria“, „gelia“, nes poetinė fikcija pinasi su atvirai skausminga gyvenimo autentika. Autorius paskaitys eilėraščius „Pavasaris“,...

Metų knyga – „Stalo kalnas“. „Kažkas iš kritikų prasitarė, kad štai pagaliau Braziūnas parašė knygą visiems. Man atrodo, jog visada rašiau visiems, bet spręsti ne man“, – sužinojęs, kad jo „Stalo kalnas“ tapo Metų knyga, sako poetas Vladas Braziūnas. Poetą džiugina, kad skaitytojai jo knygai skyrė daugiausia balsų, sako, kad rašydamas apie skaitytoją negalvoja, bet dėliodamas eilėraščius į rinkinį apie tai pamąsto. O panašios akcijos pavaduoja leidyklas, kurios knygų reklamai skiria per mažai...

Prieš 110 metų gimė žymus švedų rašytojas Arturas Lundkvistas. Trumpą jo kūrybos apžvalgą pateikia vertėja Zita Mažeikaitė. Klausysimės skaitymų iš poezijos rinkinio „Gyvenimas kaip žolė“. Pasak Zitos Mažeikaitės, brandžiausiai Arturo Lundkvisto kūryba atsiskleidė vėlyvuoju laikotarpiu. Jo lyrikoje žmogus ir gamta neatsiejamai susiję. Poezija sodri, žodinga, primena epinį pasakojimą. Keletą A. Lundkvisto eilėraščių paskaitė aktorius Algimantas Zigmantavičius.

Apie poeziją kasdienybėje, apie eilėraščius, kuriuos galima parašyti žiūrint į palubės voratinklius ar palindus po antklode, giliai įsišaknijusią tarmę ir kaimą, kurio pavadinimas Kūriniai įpareigoja kūrybingai gyventi. Laidos svečias – gydytojas nefrologas Laurynas Rimševičius. Pirmieji jo eilėraščiai išspausdinti 2001 m. „Poezijos pavasario“ almanache.

Renkame Metų knygą. Tarp nominuotųjų ir Donaldo Kajoko poezijos rinkinys „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. „Rašant knygą man nerūpėjo politinės temos, technologijų naujovės, norėjosi grįžti prie mažiau kintančių dalykų – prie vandenų, medžių, vėjų ir per juos išsakyti savo santykį su tuo, kas svarbiausia – žmogaus būtis“, – taip apie naujausią savo knygą kalba Donaldas Kajokas. Savo teiginius poetas pagrindžia keliais perskaitytais eilėraščiais. Dar laidoje aiškinsimės, ką reiškia poezija...

Šventojo Valentino dieną klausysimės meilės lyrikos. Ji bus romantiška, dramatiška, ironiška, nostalgiška, erotiška – visokia. Šis jausmas talpina savyje tiek daug, kad tai neišsenkanti tema ir pasaulio, ir lietuvių poezijoje. Girdėsite dešimties poetų balsus – nuo vyriausių iki jauniausių. Klausysimės Algimanto Baltakio, Violetos Palčinskaitės, Alfonso Bukonto, Donaldo Kajoko, Vytauto Rubavičiaus, Elenos Karnauskaitės, Antano A. Jonyno, Tomo Venclovos, Indrės Valantinaitės ir Gintaro Bleizgio.

„Tai buvo pats maloniausias laikas“, – prisimindamas praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje rengtas moksleivių laidas sako jų redaktorius Leonas Stepanauskas. Čia pirmuosius savo eilėraščius perskaitė Violeta Palčinskaitė, Birutė Baltrušaitytė, Alfonsas Bukontas, Romualdas Ozolas ir kiti. Leonas Stepanauskas su didžia pagarba prisimena vyriausiąją redaktorę Sofiją Binkienę. „Darykime, ką galime“, – toks buvo jos patarimas jaunam žurnalistui neramiais pokario metais. „Radijo literatūros...

Pernai veikusioje tapytojo Arvydo Šaltenio personalinėje parodoje tarp paveikslų matėme ant baltos sienos brūkštelėtų ir eilėraščių. Poezija, anot menotyrininkės Agnės Narušytės, „tarsi sklando ore, vengia sužeisti dėmesį tapybai“. Su dailininku Arvydu Šalteniu rūpėjo pasiaiškinti dailės ir poezijos sąveiką. Išgirsime autoriaus paskaitymų iš eilėraščių ir piešinių „Bloknotėlio“.

Naujos knygos „Nuošalė“ įžangoje poetė Marija Meilė Kudarauskaitė į skaitytoją kreipiasi tokiais žodžiais: „Gal aptiksite savo išgyvenimų aidus, įsiklausymus į laiko ir metų mirgesius. Tai ir būtų josios prasmė“. Klausysimės Marijos Meilės Kudarauskaitės skaitymų iš naujausios knygos, kalbėsimės apie poeziją nuo pirmo eilėraščio, sukurto seniai ir juokingomis aplinkybėmis, aiškinsimės, kodėl naujo rinkinio pavadinimas su liūdesio ženklu.

Osipo Mandelštamo 125-osioms gimimo metinėms. Prisiminsime vieną žymiausių rusų poetų Osipą Mandelštamą. Gimė jis 1891 m. sausio 15 dieną, mirė 1938 m. gruodžio 27 d. kalinių persiuntimo lageryje prie Vladivostoko – ir pastaroji data daug pasako apie kūrėjo tragediją represinėje valstybėje. Osipas Mandelštamas priklausė akmeistų literatūrinei grupuotei. Jo pavardė rašoma šalia tokių žinomų poetų kaip Ivanovas, Anenskis, Gumiliovas, Achmatova. Mandelštamo poezijoje gausu sudėtingų metaforų,...

Renkame Metų knygą. Šįkart stabtelėsime ties Vlado Braziūno rinkiniu „Stalo kalnas“. Už ją jau pelnyta 2015 metų Maironio ir „Poezijos pavasario“ premijos, dabar štai rinkinys atsidūrė ir tarp penketuko geriausių poezijos knygų. „Kiekvienas kuriame savo pasaulį, bandydami kartoti dieviškąjį mostą“, – sako Vladas Braziūnas. Knyga „Stalo kalnas“ – tai mėginimas atgaivinti šimtmečių senumo istoriją, iškelti iš pasąmonės tos patirties fragmentus. Tą paliudys keli poeto perskaityti eilėraščiai,...

„Visi tekstai ateina iš vidinio jausmo intensyvumo“, – sako Jurgita Jasponytė, kurios pirmoji poezijos knyga „Šaltupė“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Gimtieji namai Zarasuose, vaikystė, motinystė, Vilniaus jaukinimasis – toks Jurgitos Jasponytės knygos poetinis pasaulis. Išgirsime autorės skaitymų iš nominuotos knygos ir pora dar neskelbtų eilėraščių. Klausytoją turėtų nustebinti dainuojamieji poezijos intarpai.

„Maniau – nebekursiu eilių,/ kol nerasiu/ naujo kalbėjimo būdo – / paprasto, aiškaus, taisyklingo“. Tai eilutės iš Aido Marčėno eilėraščių rinkinio „Viename“. Laidoje aiškinsimės, ar poetas rado naują kalbėjimo būdą? Eilėraščių rinkinys „Viename“ dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“. Be skaitymų iš nominuotos knygos, su autoriumi kalbėsimės apie rinkinio kitoniškumą, išliekamąją poezijos vertę, išgirsime vieno eilėraščio atsiradimo istoriją.

Gruodžio 13 dieną poetas, redaktorius, leidėjas, žurnalistas Vytautas Kaziela švenčia 60-metį. Uteniškis, berods, dešimties poezijos knygų autorius, be abejo, labiau pažįstamas Aukštaitijos skaitytojams. Šįkart yra puiki proga su jubiliatu susipažinti iš arčiau, įsiklausyti į elegišką V. Kazielos poezijos skambėjimą. Girdėsite skaitymus iš trijų rinkinių „Kas nebus pralaimėta“, „Užklumpa šviesa“ bei „Vieta ir kiti nutylėjimai“.

Afanasijaus Feto 195-osioms gimimo metinėms. „Grožio dainius“, – taip Jonas Strielkūnas yra apibūdinęs Afanasijaus Feto kūrybą. Gamta, muzika, meilė – pagrindiniai jo lyrikos motyvai. A. Fetas pradėjo rašyti, kai dar kūrė Lermontovas, o baigė literatūriniame akiratyje pasirodžius pirmiesiems simbolistams. Tą penkiasdešimtmetį jis, šalia Nekrasovo ir Tiutčevo, buvo vienas ryškiausių rusų poetų. Klausysimės keliolikos Afanasijaus Feto eilėraščių, verstų Jono Strielkūno. Skaito aktorius...

Aleksandro Bloko 135-osioms gimimo metinėms. 1880 metų lapkričio 28 dieną gimė vienas žymiausių Rusijos poetų Aleksandras Blokas. Kūrybinį kelią pradėjęs kaip simbolistas, vėliau vis labiau gilinosi į socialinius klausimus, mąstė apie „baisųjį pasaulį“, šiuolaikinio žmogaus tragediją. Iš pradžių keli Aleksandro Bloko eilėraščiai, perskaityti šviesaus atminimo skaitovo Vytauto Kybarto (1977 m. įrašas), o didesnį pluoštą poezijos paskaitys aktorė Julija Sakalaitė (1995 m. įrašas). Vertėjas...