„Kalėdų triptikas“ ir kiti eilėraščiai. Laida susidėstė iš dviejų dalių: pirmoji kalėdinė, žiemiškoji, antroji – apie laiką, kuris mus nešasi su savimi ir apdovanodamas, ir atimdamas. Viską, ką čia girdėsite, paskaitė patys poetai. Ir pirmiausia iš radijo fondų – Juditos Vaičiūnaitės balsas, skaitantis „Kalėdų triptiką“. Gražiausius šiam metų laikui tinkančius eilėraščius dar skaitys poetai Viktoras Rudžianskas, Aidas Marčėnas, Nijolė Miliauskaitė, Donaldas Kajokas, Albinas Bernotas, Giedrė...

Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė sako, kad beveik kiekvienas žmogus turi savo asmeninę poezijos antologiją. Kai kas iš jos ir bus paskaityta, visų pirma Onė Baliukonytė ir Alfonsas Nyka-Nilūnas. Klausytojai išgirs ir Eduardo Mieželaičio eilėraštį „Medinis filosofas“, jį mokslininkė aptaria savo naujausioje knygoje „Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Poliu Sartre‘u.“ Eilėraštyje Satrte‘as vadinamas snobu. Bus paaiškinta kodėl.

Temą laidai pasiūlė poetė, aktorė ir skaitovė Marija Meilė Kudarauskaitė. Bent kiek susipažinę su jos kūryba žino, kad jai visados rūpėjo žmogaus jausmų tema, ypač vyro ir moters artumas bei skirtybės. Poetė Marija Meilė Kudarauskaitė perskaitys 12 eilėraščių apie moteris. Čia atpažinsime teisuoles ir nuodėmingąsias, viliokes, kenčiančias, mylinčias, keršijančias – visas moters žmogiškųjų patirčių ir išgyvenimų spektras.

Metų knygos rinkimuose – Manto Balakausko pirmoji knyga „Roma“. Kodėl „Roma“? Nes „knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus.“ Taip šį poezijos rinkinį pristato leidėjai („Versus aureus“ leidykla), o pats Mantas Balakauskas sako, kad savo knygoje dėlioja miesto ir pasaulio žemėlapį, kur yra vietos žmonėms, parduotuvėms, bažnyčioms, sapnams. To iliustracija – penki poeto...

Laimono Noreikos 90-osioms gimimo metinėms. Laimonas Noreika laikomas visų laikų geriausiu skaitovu. Jo galvoje tilpo apie 40 valandų poezijos. Pats aktorius savo darbą suprato taip: „Nedrįsk išsižiot scenoje, kol nežinai, ką tu nori ir turi pasakyt“. Apie savo kaip skaitovo nenuilstamą triūsą Laimonas Noreika yra pasakojęs Virginijaus Gasiliūno rengtuose 2005 metų „Literatūros akiračiuose“. Pokalbio fragmentus iš ten ir skolinamės. Be to, girdėsime Laimono Noreikos skaitomus mylimiausius...

„Per svyruojantį pasaulį. Poezija ir prisiminimai“. Taip vadinasi neseniai išėjusi 2011 m. Nobelio premijos laureato Tomo Tranströmerio knyga. Ją aptarsime kartu su vertėja Zita Mažeikaite. Vienas žymiausių Švedijos poetų Tomas Tranströmeris (1931–2015) vadinamas metaforos meistru. Išleido per dešimtį eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų. Poe¬zijoje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine...

Geriausių poezijos knygų penketuke – Eugenijaus Ališankos rinkinys „Stuburo tik punktyrai“, jau pelnęs ir Jotvingių premiją. Kritikai naują Eugenijaus Ališankos knygą priskiria prie išpažintinės poezijos. Poetas sako, kad asmeninės patirtys jam labai svarbios, bet siektina, kad jos taptų visuotinesnės ir universalesnės. Be to, autoriui būdinga eilėraštį prisodrinti egzistencinėmis ir kultūrinėmis prasmėmis. Iš knygos „Stuburo tik punktyrai“ bus paskaityti eilėraščiai „Karkvabalis“,...

Kazio Inčiūros 110-osims gimimo metinėms. 1906 metų spalio 8 d. Vidugiriuose (Anykščių r.) gimė Kazys Inčiūra – poetas, dramaturgas, prozininkas, aktorius, radijo diktorius. Iš tarpukario nuotraukų žvelgia elegancija spindintis žmogus, ir visai kitokį jį pažinojusieji prisiminė po Sverdlovsko srities lageriuose praleistų metų. Radijo fonuose yra išsaugotas Kazio Inčiūros balsas: skaito kelis eilėraščius, pasakoja apie prieraišumą tėviškei. Jo poeziją keliais sakiniais gražiai yra apibūdinusi...

Algirdo Verbos 75-osioms gimimo metinėms. Spalio 1 dieną poetui Algirdui Verbai būtų sukakę 75-eri, o į Nemakščių kapines jis atgulė dar 2000-ųjų vasarą. Apie poetą sklinda legendos, esą buvo didelis vaikas, už paskolintus pinigus galėjo atsilyginti čia pat sueiliuotu tekstu, ir nėra poeto, kuris būtų tiek suglamžęs ir išmetęs savo eilėraščių. Lietuvos radijo fonduose yra išsaugotas Algirdo Verbos balsas, įrašytas 1995 m. rudenį. Poetas skaito eilėraščius iš būsimos ir paskutinės savo knygos...

Antano Vienažindžio 175-osioms gimimo metinėms. Vienas iš lietuvių lyrikos pradininkų Antanas Vienažindys savo eilėraščius paliko rankraščiuose, jo knygelė „Dainos“ buvo išleista JAV 1894 m., jau po poeto mirties. Amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romane „Džiunglės“ yra lietuviškai pacituota viena Antano Vienažindžio eilėraščio strofa. Kaip ji ten atsirado, aiškinsimės su Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriumi Giedriumi Subačiumi. Iš radijo fondų skambės keli Laimono Noreikos...

Aldonos Vilutytės balsas skamba laidos anonse, kitaip tariant, ji pradeda visas mūsų laidas. O šių metų „Poezijos pavasario“ festivalyje aktorė pelnė Vilniaus miesto savivaldybės teikiamą Laimono Noreikos skaitovo prizą. Su Aldona Vilutyte kalbėsimės apie tai, ar mielas jai skaitovės užsiėmimas, pagal ką renkasi tekstus savo programoms, klausysimės jos pačios mums paskaityti atrinktų eilėraščių.

Turbūt senokai rankose turėjote Alfonso Bukonto poezijos knygą. Yra proga ją atsiversti. Rugsėjo 11 dieną poetui ir vertėjui Alfonsui Bukontui sukanka 75-eri. „Jo poezija gyvena visatos begalybės pajauta. Jo eilėraščių tyras, kiek abstraktokas pasaulis atveria amžinybės perspektyvą, prieštaringų jėgų žaismą ir jų trapią pusiausvyrą“. Taip poeto kūrybą yra apibūdinusi prof. Vanda Zaborskaitė. Pats Alfonsas Bukontas sako, kad savo tekstais neturi ambicijų pakeisti pasaulį ar patobulinti žmogų,...

Pusvalandis su jaunosios kartos poetu Vainiumi Baku. Tai jau keturių poezijos rinkinių autorius. Apsistosime ties dviem naujausiais „Kas vėjo – vėjui“ ir „Kaštonų tonai“. Tai mąslumo, jausmų šilumos, lengvos žaismės kupina kūryba, išpažįstanti laiko patikrintas vertybes ir tradicinę lyrikos sampratą. V. Bakas už knygą „Kas vėjo – vėjui“ pernai įvertintas Salomėjos Nėries premija.

Eilėraščiuose girdėsime praeinančių vasarų nostalgiją, padėką už įstabias dovanas – laisvės pojūtį, atradimų džiaugsmą, naujų potyrių akimirkas. Klausysimės Alfonso Maldonio, Jono Strielkūno, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Marcelijaus Martinaičio, Dalios Saukaitytės, Henriko Algio Čigriejaus, Violetos Palčinskaitės, Alio Balbieriaus, Daivos Molytės-Lukauskienės, Gyčio Norvilo, Nerijaus Cibulsko, Marijos Meilės Kudarauskaitės, Violetos Šoblinskaitės Aleksa ir Zitos Mažeikaitės vasariškų...

Julijai Švabaitei-Gylienei atminti. Prieš mėnesį eidama 96-uosius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė poetė Julija Švabaitė-Gylienė. Mūsų radijo fonduose saugomas įrašas, kur rašytoja pasakoja savo gyvenimą, perpindama jį eilėraščiais, pamąstymais apie kūrybą. Pasak literatūros tyrinėtojų, Julijos Švabaitės-Gylienės poezijai būdinga eleginė nuotaika, emocinė meditacija, buities detalių poetika, Lietuvos praradimo apmąstymas. Rimvydas Šilbajoris ją yra pavadinęs lietuviškąja Sylvia Plath.

Retsykiais norisi jus supažindinti su verstine poezija. Šįkart prisiminsime rusų kilmės amerikiečių rašytoją Vladimirą Nabokovą. Į lietuvių kalbą yra išversta nemažai jo romanų, bet ne visi gal žino, kad savo kūrybinį kelią rašytojas pradėjo nuo eilėraščių. Jie rašyti dar gyvenat Rusijoje ir pirmaisiais emigracijos metais, todėl juose daug nostalgijos gimtajai šaliai. Girdėsime keliolika eilėraščių iš 2004 m. lietuviškai išėjusios rinktinės „Angelui palietus“. Iš rusų kalbos vertė Vytautas...

Poetui Vaciui Reimeriui – 95-eri. Jis tituluojamas vyriausiuoju Lietuvos poetu. Pirmoji knyga „Tėvų žemei“ išėjo 1945 m., naujausia rinktinė „Posmų gervės“ 2011 m. Pastaruoju metu poetas sakosi esąs užmirštas. Su Vaciu Reimeriu kalbėsimės apie pokario poeziją ir jai keltus reikalavimus, klausysimės autoriaus skaitomų vėliau parašytų eilėraščių. Juose kalbama apie gimtąją žemę ir kalbą, meilę moteriai, aplankytų tolimų kraštų egzotiką.

Susitinkame su jaunosios kartos poetu Nerijumi Cibulsku, išleidusiu dvi knygas „Nutrinami“ ir „Archeologija“. Aiškinsimės, kas būdinga Nerijaus Cibulsko kūrybai, paminėsime poetus, iš kurių mokomasi, klausysimės autoriaus skaitomų ir komentuojamų eilėraščių.

Sulaukėme naujo vyriausiosios kartos poeto Roberto Keturakio poezijos rinkinio „Nakties baltieji debesys“. Pasak literatūrologės Ingos Stepukonienės, „tai poetas, kuriam svarbus gilusis žmogaus jausmų ir išgyvenimų pasaulis, poetas, bandęs įgarsinti tyliąją žmogaus kalbą, lyriškai atverti atminties, tiesos, meilės ir ištikimybės temas“. Studijoje – Robertas Keturakis kartu su knygos dailininku Regimantu Žiliu.

Poezija apie meną. Eilėraštis, parašytas aplankius Šarūno Saukos parodą, grįžus po koncerto, pasisvečiavus tautodailininko dirbtuvėje, pakeliavus su teatro trupe... Laidoje apie tai, kaip į poeziją ateina kitos meno rūšys – dailė, muzika, teatras, kinas. Girdėsime Vitaliją Pilipauskaitę-Butkienę, Giedrę Kazlauskaitę, Leonardą Gutauską, Janiną Degutytę, Juditą Vaičiūnaitę, Algimantą Baltakį, Vytautą Rubavičių, Dovilę Zelčiūtę ir Donatą Petrošių. Kaip sakė patys poetai, svarbiausia čia ne...

Elena Bradūnaitė apie tėvų namų literatūrinę aplinką. Ką Kazytei ir Kaziui Bradūnams reiškė knygos, kas jiems ten, užjūryje, labiausiai rūpėjo, kokie poetai lankėsi namuose, magėjo sužinoti iš jų dukters Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės. Jos prisiminimuose – Jonas Aistis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Birutė Pūkelevičiūtė ir Henrikas Nagys. Kiekvieną iš išvardintų poetų E. Bradūnaitė charakterizuoja, ką nors iš jų kūrybos atmintinai padeklamuodama. Girdėsime ir autentiškus J. Aisčio, A....

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kasmet skiria premiją už Kūrybiškiausią knygą. 2015 m. kūrybiškiausia pripažinta Alfonso Andriuškevičiaus poezijos rinktinė „Beveik visi eilėraščiai“. Autorius apžvelgia knygą, paskaitydamas būdingiausius eilėraščius. Laureatą iš dvylikos kandidatų rinko literatūrologų komisija. Jos teigimu, išsiskyrė Alfonso Andriuškevičiaus poezijos intertekstualumas, laiko analizė, kitoks nei lietuvių poezijai įprasta emocingumas, semantinė gelmė.

Prieš 105 metus Šeteniuose (Kėdainių r.) gimė vienas iš garsiausių XX a. rašytojų Czesławas Miłoszas. Pirmoje laidos dalyje girdėsite keturis Tomo Venclovos verstus ir skaitomus eilėraščius su išsamiais komentarais. Antroje dalyje – keli Cz.. Miłoszo eilėraščiai, įskaityti aktorių Virginijos Kochanskytės ir Arno Roseno.

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, švenčianti savo 80-metį, mus kviečia susimąstyti apie laiką, ką jis žmogaus gyvenime keičia, ko išmoko. Poetė sako, kad dabar ji mokosi senatvės. Iš Stasės Lygutaitės-Bucevičienės skaitymų, pokalbio su ja galima suprasti, kad ji nesigalynėja su laiku, nes, pasak vieno eilėraščio, „Laikas bėga teisingai“, tačiau smalsumas gyvenimui, žmogui, gamtai, knygoms kalba apie tai, jog su laiku besąlygiškai ir nesitaikstoma.

Minime Vytauto Mačernio 95-ąsias gimimo metines. Su poetu aktorių Donatą Banionį siejo artima draugystė. Tą lemtingą dieną, kai poetas žuvo, buvo nusprendę kartu trauktis į Vakarus. Pernai Donato Banionio sūnus Raimundas Banionis Lietuvos radijo ir televizijos archyvui padovanojo 1972 m. garso įrašą, kur jo tėvas Čikagoje skaito Vytautą Mačernį ir Algimantą Mackų. Įrašo aplinkybės intriguojančios. Jas papasakojo Dalia Sruogaitė, tuometė Čikagos radijo stoties „Margutis“ literatūrinių...