Vienkartinė planeta. Ekologinės Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės
Listen now
Description
„Jau pirmosiomis valandomis po užtvankos susprogdinimo, šitas teroro aktas padarė gamtai daugiau žalos nei Ukrainos gamta patyrė per visą pusantrų metų trunkantį karą“, – sako ekologas Oleksyjus Vasyliukas iš nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos gamtos apsaugos grupė“. Organizacijos vertinimu, dėl birželio 6-ąją sugriautos Kachovkos hidroelektrinės kilęs potvynis neigiamai paveiks apie pusšimtį saugomų gamtos objektų 5 000 km² teritorijoje – įskaitant nacionalinius parkus ir rezervatus su saugomomis europinės svarbos augalų, gyvūnų ir paukščių buveinėmis. Užtvanka ant Dniepro upės pastatyta 1956 m. kaip Kachovkos hidroelektrinės dalis. Per tris šalies regionus besidriekiantis 240 km ilgio ir beveik 25 km pločio Kachovkos rezervuaras buvo didžiausias šalyje. Jo vandeniu buvo aprūpinami dirbami laukai pietiniuose Ukrainos regionuose, Krymo pusiasalis ir papildomi Zaporižios AE reaktorių aušintuvai. Kol milžiniškas potvynis tęsiasi ir gelbėtojai bando padėti žmonėms ir gyvūnams apsemtose teritorijose, Ukrainos pareigūnai jau skelbia apie planus atstatyti užtvanką. Visgi mokslininkai pažymi, kad šiandienos vertinimu hidroelektrinės daro daugiau žalos gamtai nei teikia naudos. „Lygumų teritorijose tas žemės plotas, kuris yra prarandamas įrengiant užtvanką ir užliejamas įrengus tvenkinį, dažnai yra vertingesnis negu nauda, kurią gauname per maždaug 100 metų, kol jos veikia“, – komentuoja VU hidrologas dr. Gintaras Valiuškevičius. „Čia tokio sovietinio neapgalvoto mąstymo pavyzdys, kai buvo mėginama pajungti gamtą savo reikmėms ir į upes buvo žiūrima tik kaip į energijos ir vandens šaltinį, potencialų kelią, o ne į natūralią vandentėkmę, nusistovėjusią per tūkstantmečius.“ Pasak specialistų, tikrasis šios Rusijos pradėto karo fone vykstančios ekologinės nelaimės mastas paaiškės dar negreitai ir tik tada, kai Ukraina atkovos okupuotas teritorijas. Laidoje gamtininkai pasakoja apie hidroelektrinių poveikį aplinkai, užlietose teritorijose atsidūrusias gamtos vertybes ir galimus ateities scenarijus. Autorė Vaida Pilibaitytė
More Episodes
Gegužės pabaigoje Aplinkos ministerija ėmėsi skubos tvarka derinti Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą. Pasak Vyriausybės, keisti valstybės įmonės teisinę formą kaip „nepažangią“ rekomendavo Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, ir tai – dalis...
Published 06/10/24
Published 06/10/24
Lietuvoje nuo kitų metų griežtės žemės ūkyje naudojamų durpžemių apsauga. Tai daroma siekiant mažinti iš nusausintų durpių išsiskiriančias anglies dvideginio emisijas. Birželio pradžioje ūkininkai bus kviečiami teikti paraiškas durpžemių atkūrimo finansavimui. Kodėl ūkininkams tai kelia nerimą,...
Published 06/03/24