Šių metų pradžioje Europos Komisija pranešė, jog pradeda ES teisės pažeidimo procedūrą dėl to, jog Lietuva nepakankamai sumažino oro taršą azoto oksidais, nemetaniniais lakiaisiais oro junginiais ir amoniaku. ES iškeltų oro teršalų sumažinimo tikslų nepasiekė daugiau nei pusei bendrijos narių. Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, esame šio sąrašo gale. Ministerija planuoja per metus sukurti naują Nacionalinį oro taršos mažinimo planą – tam subūrė darbo grupę, kurioje vyrauja ministerijų ir joms pavaldžių institucijų atstovai, savo siūlymus teikti kviečia visuomenę. Savo ruožtu, oro taršos poveikį sveikatai ir aplinkosauginę elgseną tiriantys mokslininkai pastebi, jog į azoto oksidų ir kietųjų dalelių taršą mažinti padeda ne tik paskatinimas persėsti prie elektromobilio vairo, bet ir nuo taršos saugančios žaliosios zonos, viešojo transporto plėtra, gatvių pritaikymas pėstiesiems ir dviratininkams, o taip pat įvairios iniciatyvos, kurios suteikia progą keisti įpročius. Autorė Inga Janiulytė-Temporin